Naujos kryptys sieja nacionalinius interesus, saugumą ir migracijos valdymą
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad migracijos politika turi būti „ne tik lanksti ir paremta duomenimis, bet pirmiausia orientuota į Lietuvos nacionalinius interesus, visuomenės saugumą ir ilgalaikius valstybės poreikius“. Pasak jo, atnaujintomis gairėmis siekiama aiškiai apibrėžti kryptis – mažinti emigracijos paskatas, skatinti grįžtamąją migraciją, užtikrinti darbo rinkos poreikius ir kartu stiprinti migracijos kontrolę bei užsieniečių integraciją.
Iki šiol galiojusios Lietuvos migracijos politikos gairės paskutinį kartą buvo keistos 2020 m. vasario 26 d. Atnaujintame dokumente įvardyti pagrindiniai veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti formuojant ir įgyvendinant migracijos politiką: nepalankios demografinės prognozės, ekonomiškai aktyvių gyventojų mažėjimas, darbo rinkos poreikiai, valstybės saugumo interesai ir užsieniečių integracijos iššūkiai.
Darbo jėgos pritraukimas siejamas su saugių šalių kriterijumi
Gairėse numatyta mažinti emigracijos paskatas ir skatinti grįžtamąją migraciją, sprendžiant gilumines emigracijos priežastis bei stiprinant ryšį su Lietuvos diaspora. Taip pat siekiama užtikrinti ekonomikos vystymąsi ir darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos pritraukimo politiką.
Prioritetas teikiamas Lietuvos piliečių grįžimui, lietuvių kilmės asmenų ir Europos Sąjungos piliečių atvykimui, aukštos kvalifikacijos užsienio specialistų pritraukimui bei užsienio studentų skatinimui pasilikti dirbti Lietuvoje. Trūkstama darbo jėga, kaip numatyta gairėse, turi būti pritraukiama iš saugių šalių, kurių piliečių atvykimas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar nelegalios migracijos grėsmės.
Integracijos mechanizmas ir kontrolė tampa vienos sistemos dalimi
Gairėse taip pat pabrėžiama, kad būtina stiprinti kovą su nelegaliu darbu ir migrantų išnaudojimu, nuolat vertinti valstybės saugumo, radikalizacijos ir kitas rizikas, o prireikus – griežtinti atvykimo į Lietuvos Respubliką sąlygas. Kartu numatoma kurti efektyvesnį užsieniečių integracijos mechanizmą, stiprinti lietuvių kalbos mokymo ir sociokultūrinės integracijos sistemą, didinti darbdavių įsitraukimą į integracijos procesus.
Bus stiprinamos ir migracijos kontrolės priemonės, kurios leistų užkirsti kelią neteisėtai ir instrumentalizuotai migracijai, piktnaudžiavimui prieglobsčio procedūromis, kartu užtikrinant valstybės saugumą, viešąją tvarką, visuomenės sveikatą ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų dėl migrantų apsaugos žmogaus teisių ir laisvių srityje įgyvendinimą. Be to, bus plėtojamas tarpinstitucinis migracijos politikos koordinavimo mechanizmas, informacinių sistemų sąveikumas ir elektroninės paslaugos.
Stebėsena ir ataskaitos įtvirtinamos kaip nuolatinė įgyvendinimo dalis
Atskirai akcentuojama nuolatinė migracijos ir integracijos procesų stebėsena. Nuo 2026 m. liepos 1 d. stebėsenai reikalingi duomenys turės būti teikiami per Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą. Kasmet iki birželio 1 d. Vidaus reikalų ministerija Vyriausybės Migracijos komisijai teiks migracijos politikos įgyvendinimo ataskaitą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo ataskaitą, kuri pirmiausia bus svarstoma Komisijoje užsieniečių integracijai koordinuoti.
Atnaujintomis Lietuvos migracijos politikos gairėmis turės vadovautis ministerijos, kitos institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją priimdamos sprendimus, rengdamos teisės aktų projektus, svarstydamos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos teisės aktų, rengdamos Lietuvos pozicijas ir atstovaudamos valstybės interesams nacionaliniuose bei tarptautiniuose formatuose. Projektas atitinka Dvidešimtosios Vyriausybės programos migracijos politikos srities nuostatas, o rengiant jį atsižvelgta ir į 2025 m. „Kurk Lietuvai“ projekto metu parengtas rekomendacijas dėl užsieniečių integracijos sistemos tobulinimo.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerija.
