Įkalintųjų mityba gali nustebinti ne vieną
Praėjusių metų rudenį Lietuvos kalėjimų tarnyba skelbė, kad Marijampolės kalėjimo nuteistieji, kalinami iki gyvos galvos paskelbė bado akciją[1].
Tuomet bado akcija kilo, kai Marijampolės kalėjimo administracija iki gyvos galvos nuteistiesiems nusprendė nedaryti išimčių bei parduotuvėje leisti pirkti tik tuos maisto produktus, kurie jiems priklauso.
Nors draudimas parduotuvėje pirkti miltų, makaronų, kiaušinių galiojo ir anksčiau, nuteistiesiems iki gyvos galvos išimtis buvo taikomos tam tikros nuolaidos.
Jų nebelikus, 7 iš 8 nuteistųjų asmenų, kalinamų iki gyvos galvos, visiškai atsisakė įkalinimo įstaigos tiekiamo maitinimo.
Tiesa, vėliau Lietuvos kalėjimų tarnyba kartu su Marijampolės kalėjimo vadovais, įvertino nuteistųjų prašymus, paskelbė, kad inicijuos teisės aktų peržiūrą.
Tiek ši situacija, tiek ir vienu arba kitu laikotarpiu kalinių skelbiami bado streikai atkreipia visuomenės dėmesį. Ne vienas smalsesnis pilietis susidomi, kokios mitybos sąlygos egzistuoja Lietuvos kalėjimuose. O jos gali nustebinti, tačiau anaiptol ne blogąja prasme.
Kalinių mitybą prižiūri tarptautiniai ir Lietuvos įstatymai
Dažnas detektyvinių romanų prisiskaitęs bei filmų prisižiūręs žmogus kalėjimą įsivaizduoja tik pačiomis juodžiausiomis spalvomis, kaip vietą, kur kalinių laisvė griežtai varžoma, vyrauja griežta kontrolė, prastos higienos sąlygos, o maistas – tik sausas davinys arba prastai atrodančios košės.
Tačiau realybė kiek kitokia. Nuteistųjų ir teismo nuosprendžio laukiančiųjų mityba įkalinimo įstaigose yra gana griežtai kontroliuojama ir reglamentuojama, ypač dėl to, kad Lietuva, esanti Europos Sąjungos (ES) šalimi, turi sekti daugumos tarptautinių normų.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas dar 2006 m. priėmė rekomendacijas šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Jose išskiriami tokie pagrindiniai punktai:
- Kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį;
- Reikalavimai maitinimui, įskaitant jo minimalų energijos ir proteinų kiekį, turėtų būti apibrėžti šalies įstatymuose;
- Maisto paruošimas ir pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus;
- Kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus;
- Kiekvienam kaliniui visuomet turi būti prieinamas geriamasis vanduo[2].
Egzistuoja ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas (BVK). Jo 173 straipsnis sako, kad „nuteistieji maisto gauna pagal fiziologines mitybos normas, kiek tai įmanoma, pagal jų religinius įsitikinimus bei medikų išvadas“. Pažymima, kad maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis taip pat pažymi, kad sulaikytiems asmenims turi būti užtikrintos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normas.
Išskiriama, kad nėščioms įkalintoms moterims pagal gydytojų komisijos išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių.
Kitiems suimtiesiems asmenims patiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas, o suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Dar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyta, kad paros maitinimo išlaidų norma yra vienam dirbančiam vyrui siekia nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur.
Laisvės atėmimo vietų vadovai turi užtikrinti maitinimo paslaugų kokybę ir kontrolę, ne rečiau kaip kartą per pusmetį turi atlikti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maisto davinių laboratorinius tyrimus.
Jei yra nustatoma, kad paros maisto davinio energinė vertė yra nepakankama, įstaigos administracija turi nedelsdama kreiptis į maitinimo paslaugas teikiančią įmonę su raginimu užtikrinti teisės aktų užtikrinimą.
Laisvės atėmimo vietose taip pat sudaromos maitinimo paslaugos tikrinimo komisijos, kurios ne rečiau kaip kartą per mėnesį atlieka maitinimo paslaugų kokybės patikrinimus.
Patikrinimų metu yra matuojama maisto davinio temperatūra, maisto produktų kokybė, paruošimo sąlygos, sveriamos maisto porcijos.
Kaliniai gali maitintis ir veganiškai, ir laikytis dietinio režimo
Nors gali atrodyti, kad įkalinimo įstaigų vietos nėra pageidavimų koncertas, kaliniai turi gana platų pasirinkimą dėl to, kokio mitybos plano jie norėtų sekti.
Šiuo metu įkalinimo įstaigose yra pateikiami tokie skirtingi mitybos valgiaraščiai: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, dirbančioms moterims, nedirbančioms moterims, nepilnamečiams, nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms moterims, dirbantiems vyrams (vegetarams), nedirbantiems vyrams (vegetarams), dirbančioms moterims (vegetarėms), nedirbančioms moterims (vegetarėms), dietinio maitinimo valgiaraštis bei valgiaraštis veganams[3].
Čia pateikiame ir dirbančio vyro kalinio vienos dienos meniu pavyzdį. Pusryčiams įkalintas asmuo gauna perlinių kruopų košės, baltos duonos su margarinu, pieno ir arbatos su cukrumi.
Pietums pateikiama žirnių sriuba, kiaulienos troškinys su kopūstais, makaronų košė, juoda duona bei kompotas.
Vakarienei pasiūloma kepta žuvis su bulvių koše ir burokėlių salotomis, juoda duona su margarinu, arbata su cukrumi.
Dirbančios moters kalinės vienos dienos meniu pavyzdys atrodo taip. Pusryčiams siūloma miežinių kruopų košė, balta duona su sviestu, varškė, kakava su pienu.
Pietūs sudaryti iš valstiečių sriubos, guliašo, kvietinių kruopų košės, burokėlių salotų, duonos ir stiklinės kompoto.
Vakarienei pateikiamas makaronų apkepas su grietine, bandelė ir arbata su cukrumi.
Savo ruožtu veganai, nepriklausomai nuo lyties, gauna vienodą meniu. Jiems pusryčiams siūloma ryžių košė, duona su margarinu, arbata.
Pietums pateikiama burokėlių sriuba su bulvėmis, perlinių kruopų košė su keptais svogūnais, agurkai, juoda duona ir kisielius.
Vakarienei pateikiamos virtos bulvės su margarinu, virtos pupelės, duona, arbata ir obuolys.
Įkalinimų įstaiga statistika Lietuvoje: kalinių vis dar per daug
O kalėjimo mityba Lietuvoje, deja, bet yra aktuali ne vienam tūkstančiui nusikaltėlių. Įkalintų asmenų skaičiumi vis dar liekame Europos lyderiais.
Pernai Lietuvoje vyko pertvarka: vietoje Kalėjimų departamento pradėjo veikti Lietuvos kalėjimų tarnyba, ji perėmė visus pataisos namų ir tardymo izoliatorių įsipareigojimus bei funkcijas[4].
Šiuo metu Lietuvoje kaliniai bausmę atlieka 8-iose laisvės atėmimo įstaigose: Panevėžio, Šiaulių, Marijampolės, Vilniaus, Alytaus, Kauno kalėjimuose, Pravieniškių 1-ajame ir Pravieniškių 2-ajame kalėjimuose.
2022 m. laisvės atėmimo įstaigose bausmę atliko 4973 asmenys, 555 jų buvo suimti ir laukiantys teismo nuosprendžio, o 4418 iš jų jau buvo nuteisti[5].
Remiantis statistika, kalinamų asmenų skaičius nuo 2016 m. iki 2022 m. šalyje sumažėjo daugiau nei 27 proc.
Pasikeitė ir nusikalstamumo struktūra: sumažėjo nužudymų, sunkių smurtinių nusikaltimų, padaugėjo nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis ir kita veika, kai laisvės atėmimo bausmės dažnai nėra taikomos.
Vis dėlto, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų šiuo metu tenka 180 įkalintų asmenų. Tai nėra džiuginanti statistika. Eurostato duomenys rodo, kad 2021 m. įkalintų asmenų vidurkis ES šalyse siekė 106 asmenis 100 tūkst. gyventojų. Didesnis kalinių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų yra tik Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje[6].
