K. Budrys prakalbo apie suaktyvėjimą baltarusiškų trąšų klausimu
Lietuvos valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie didėjantį JAV dėmesį baltarusiškų trąšų tranzito klausimui. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys per uždarą socialdemokratų frakcijos susitikimą pripažino, kad Vašingtonas ieško būdų, kaip atnaujinti trąšų gabenimą per regioną, o Lietuva šiame kontekste laikoma strategiškai svarbia šalimi.
Posėdyje dalyvavę politikai pasakoja, kad diskusijoje netrūko atvirų signalų apie augantį amerikiečių spaudimą ieškoti sprendimų. Pasak šaltinių, JAV domisi ne tik Lietuvos pozicija, bet ir kitų regiono valstybių galimybėmis prisidėti prie galimo tranzito atnaujinimo[1].
Vis dėlto būtent Lietuva laikoma patogiausiu maršrutu baltarusiškoms trąšoms pasiekti Baltijos jūros uostus.
Kol kas laikomasi įprastos politinės linijos
Užkulisiuose taip pat svarstyti keli variantai, kaip teoriškai būtų galima apeiti dabartinius ribojimus. Viena iš aptartų idėjų – kad produkciją Baltarusijoje įsigytų amerikiečių bendrovė, taip formaliai pakeičiant jos statusą tarptautinėje prekyboje.
Kita kryptis – bandymas trąšų eksportą pateikti kaip svarbų pasaulinio maisto saugumo ar humanitarinį klausimą. Tačiau Lietuvos institucijos laikosi pozicijos, kad tokie scenarijai vis tiek atsiremia į galiojančias Europos Sąjungos sankcijas.
Ketvirtadienį Seime K. Budrys viešai kalbėjo gerokai santūriau, tačiau pripažino, kad JAV aktyvumas šia tema yra sustiprėjęs.
„Situacija šiek tiek keičiasi. Galiu pasakyti, kad suaktyvėjimas yra“, – Seime teigė K. Budrys.
Ministras taip pat užsiminė, jog Baltarusija mėgina išnaudoti atsiradusį dialogą su Vašingtonu savo naudai ir taip didinti spaudimą Lietuvai. Pasak jo, oficiali Vilniaus pozicija kol kas nesikeičia – Lietuva ir toliau remiasi bendru ES sankcijų režimu.
Olekas: spaudimo nesulaukiau
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako kol kas nejaučiantis jokio tiesioginio spaudimo iš Jungtinių Valstijų dėl galimo baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo per Lietuvą. Nors užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys prabilo apie sustiprėjusį JAV aktyvumą šiuo klausimu, J. Olekas tikina tokių signalų nei iš amerikiečių, nei iš kolegų negirdėjęs[2].
„Kol kas aš tokių signalų nesulaukiau“, – ketvirtadienį Eltai sakė jis.
Pasak politiko, viešojoje erdvėje kalbų netrūksta, tačiau oficialių ženklų, kurie rodytų spaudimą keisti Lietuvos poziciją, kol kas nėra.
Politikas taip pat pabrėžė, kad Vilnius nekeistų savo pozicijos be aiškių pokyčių pačioje Baltarusijoje. Anot J. Oleko, bet kokios diskusijos apie santykių švelninimą ar tranzito klausimus galėtų prasidėti tik tuo atveju, jei Minskas paleistų visus politinius kalinius ir nustotų kelti grėsmę Ukrainos saugumui.
Jo teigimu, Lietuva laikosi nuoseklios linijos – dialogas galimas tik matant realius Baltarusijos režimo veiksmus, o ne vien diplomatinius signalus iš išorės.
Prezidentūra dar nemato sąlygų dialogui su Minsku
Vis dėlto, pakrypus kalboms apie galimą santykių su Minsku atšilimą, Prezidentūra pasiuntė aiškų signalą – apie normalų politinį dialogą su Baltarusija kalbėti dar per anksti.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuva gali palaikyti tik techninius kontaktus praktiniams klausimams spręsti, tačiau aukšto lygio politiniam bendravimui šiuo metu nėra jokių sąlygų. Pasak jos, dabartinė geopolitinė situacija neleidžia kalbėti apie santykių normalizavimą.
Tuo metu socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius paragino Lietuvą iš naujo įvertinti savo strategiją Baltarusijos atžvilgiu ir neatmeta riboto dialogo galimybės ateityje. Tačiau Prezidentūra perspėjo, kad bet koks santykių atšilimas galėtų būti išnaudotas Aliaksandro Lukašenkos režimo propagandai, todėl pokyčiai būtų įmanomi tik matant realius demokratinius žingsnius iš Minsko pusės.
Atkurti dialogą su Baltarusija paragino J. Coale’as
Baltarusiškų trąšų klausimas Lietuvoje vėl buvo iškeltas po specialiojo JAV pasiuntinio Johno Coale’o vizito Vilniuje. Interviu metu jis paragino Lietuvą atnaujinti bent minimalius diplomatinius kontaktus su Minsku ir neatmetė galimybės grįžti prie kalio trąšų tranzito per Lietuvą temos.
J. Coale’as teigė, kad dialogas tarp kaimyninių valstybių yra būtinas sprendžiant praktinius klausimus, o dabartinė įtampa trukdo abiem pusėms. Tokie pareiškimai Lietuvoje iškart sukėlė diskusijas, ar JAV pradeda švelninti savo požiūrį į Baltarusiją ir ieško pragmatiškesnių sprendimų regione.
Kartu į viešą erdvę grįžo ir ekonominiu bei politiniu požiūriu jautrus kalio trąšų tranzito klausimas. J. Coale’as atvirai pareiškė, kad baltarusiškos trąšos turėtų pasiekti Europą ir JAV per Lietuvą, nors Vilnius dar 2022 metais sustabdė „Belaruskalij“ tranzitą dėl sankcijų ir nacionalinio saugumo argumentų.
