Lietuvos kariuomenė pradėjo plataus masto pratybas, skirtas pasirengimui valstybės gynybai
Pirmadienį Lietuvoje startavo vienos pagrindinių kariuomenės pratybų – „Perkūno Tvirtovė 2026“. Apie tai pranešė Lietuvos kariuomenė savo oficialiame pranešime žiniasklaidai. Šios pratybos orientuotos į aukštesnio – operacinio – lygmens pasirengimą.[1]
Pagrindinis tikslas – tobulinti planavimą ir patikrinti, kaip veikia kariuomenės vadovavimo bei valdymo grandys realiomis sąlygomis. Kitaip tariant, tai ne tik teoriniai mokymai, bet ir praktinis pasirengimas galimiems scenarijams.
Pratybose taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais. Tai svarbi dalis, nes Lietuvos gynyba yra neatsiejama nuo kolektyvinės Aljanso gynybos principo.
Pratybų metu bus tikrinami realūs gynybos planai ir modeliuojamos karo situacijos
Kaip nurodo Lietuvos kariuomenė, „Perkūno Tvirtovė 2026“ organizuoja Gynybos štabas. Šios pratybos yra dalis pasirengimo valstybės ginkluotai gynybai.
Jų metu bus atnaujinamas vadinamasis alternatyvus gynybos planas. Taip pat Jungtinė ginkluotųjų pajėgų vadavietė vykdys operacijų planavimą, remdamasi realiu valstybės gynybos planu.
Didelis dėmesys skiriamas ir kariniam modeliavimui – vadinamajam „wargaming“. Tai metodas, kai simuliuojamos galimos karo situacijos ir tikrinama, kaip jose veiktų skirtingos pajėgos.
Tokie modeliavimai leidžia iš anksto identifikuoti silpnąsias vietas ir priimti sprendimus dar prieš realias krizes.
Šios pratybos yra susietos su NATO mokymais ir turės tęsinį rudenį
Pratybos truks dvi savaites. Jos nėra izoliuotas procesas – jos tiesiogiai susijusios su NATO mokymais „Steadfast Deterrence 2026“.
Pasak kariuomenės, tai padeda stiprinti sąveikumą su sąjungininkais ir geriau integruoti Lietuvos pajėgas į bendrą gynybos sistemą. Kitaip tariant, tikrinama, kaip Lietuva veiktų kartu su kitomis NATO valstybėmis.
Šių pratybų rezultatai nebus tik teoriniai. Jie bus naudojami rudenį vyksiančiose pratybose „Perkūno Griausmas 2026“.
