Teismas pradeda nagrinėti milijonų žalos bylą dėl uždraustų kailinių žvėrelių ūkių
Ketvirtadienį Lietuvos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje 48 kailinių žvėrelių ūkiai siekia iš valstybės priteisti daugiau nei 113 mln. eurų žalos atlyginimo. Ūkiai privalo nutraukti veiklą iki 2027 metų, o skundas buvo pateiktas sausį.
Ginčas yra svarbus ne tik ūkiams, bet ir keliems šimtams šeimų, kurių darbo vietos priklauso nuo šios pramonės. Dėl valstybės numatytų kompensacijų ūkininkai mano, kad jos neatitinka realių nuostolių, o žalos dydis apskaičiuotas pagal kiekvieną gyvūną, o ne pagal verslo mastą. Bylos sprendimas gali tapti precedentu dėl valstybės atsakomybės priverstinai uždraudžiant tam tikrą veiklą[1].
Per pastaruosius metus Nacionalinė mokėjimo agentūra išmokėjo kelias kompensacijas ūkiams – iš viso keli tūkstančiai eurų už keliasdešimt tūkstančių žvėrelių.
Šiuo metu Lietuvoje auginama apie 19,3 tūkst. kailinių žvėrelių: 703 tūkst. audinių 39 ūkiuose ir šinšilų 23 ūkiuose.
Vyriausybė palengvina kompensacijų gavimą už uždaromus kailinių žvėrelių ūkius
Rugpjūčio 13 d. Vyriausybė nusprendė palengvinti kompensacijų sąlygas kailinės žvėrininkystės ūkiams, kurie iki 2027 metų turi nutraukti veiklą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad anksčiau įvesti apribojimai kompensacijoms prieštaravo Konstitucijai[2].
Pagal naujas Žemės ūkio ministerijos parengtas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, ūkininkai galės gauti išmokas net jei dar negrąžintos lengvatinės paskolos, suteiktos pagal Covid-19 ar Rusijos agresijos pasekmių likvidavimo finansines priemones. Iki šiol fermos negalėjo gauti kompensacijų už veiklos nutraukimą, statinių griovimą, įrenginių sunaikinimą ar atliekų tvarkymą, jei nebuvo grąžintos paskolos.
Konstitucinis Teismas kovo mėnesį patvirtino, kad praėjusios kadencijos Seimo priimtas draudimas kailinių žvėrelių ūkiams veikti iki 2027 m. neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas vertino, ar tokie ribojimai atitinka Konstitucijoje įtvirtintas sąlygas, kada galima riboti ūkinę veiklą.
Nuo 2027 m. Lietuvoje uždraudžiamas kailinių žvėrelių verslas
2023 m. rugsėjo Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, pagal kurias bus uždraudžiama kailinių žvėrelių ūkių veikla nuo 2027 metų. Įstatymas nustato pereinamąjį laikotarpį – 2024–2026 m., per kurį fermos galės savanoriškai uždaryti veiklą ir gauti valstybės kompensacijas už gyvūnus, darbuotojų išeitines išmokas bei statinių ir įrangos sunaikinimą[3].
Komisijos siūlomas kompensacijų dydis yra simbolinis – pirmais metais 3 eurai už gyvūną, vėliau 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras. Į išmokas galės pretenduoti tik fermos, veikiančios įstatymo priėmimo metu. Įmonės, turinčios lengvatines paskolas, gaus kompensacijas tik grąžinus paskolas.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija teigia, kad numatytos kompensacijos nepadengia realių nuostolių, o fermų uždarymas lemia ne tik verslo, bet ir darbo vietų praradimą. 2023 m. Lietuvoje veikė beveik 40 kailinių žvėrelių ūkių, kuriuose iš viso buvo auginama apie 700–800 tūkstančių audinių ir šinšilų.
Įstatymas reiškia, kad per artimiausius trejus metus kailinių žvėrelių verslas Lietuvoje bus palaipsniui nutraukiamas, o ūkininkai turės pasiruošti veiklos stabdymui arba ieškoti galimybių perkėlimui į užsienį.
