- Kiekvienas turi teisę kritikuoti valdžią – tačiau žmonėms čiaupiama burna
- Lietuva būtų saugesnė valdininkams laikantis diplomatijos – ne bandant „išrasti dviratį“
- Yra teisininkų, dirbančių iš pašaukimo – tačiau yra ir apsimetėlių

Kiekvienas turi teisę kritikuoti valdžią – tačiau žmonėms čiaupiama burna
Alvis Mozeris – teisininkas, kuris kovoja už kitų teises. Apie tai pastarasis kalba ir YouTube kanalo laidoje „Vilkų taryba”, laužydamas nusistovėjusias ribas ir pasisakydamas už ranka numojamas vertybes. Nuomonės reiškimo svarbą jis suprato dar pandemijos metu, lietuviams susidūrus su spaudimu bei laisvių ribojimu. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas aiškina, jog žmogaus teisų ir laisvių apimtis gali būti ribojama tik įstatyminių lygmeniu, t. y. teisės aktų, kuriuos priima Seimas, tam tikros situacijos parodo, kad teisinė sistema Lietuvoje – neveikia.
Pašnekovas pabrėžia, jog kiekvienas iš mūsų turime teisę kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Visgi, bet kokia kritika, nutaikyta į valdžios institucijų priimtus sprendimus ar vykdomas veiklas, kritikuotojams prilipina etiketes, tokias kaip „vatnikas“ ir pan.
Pastarojo akimis, nors ne visi valdžios sprendimai laužiami iš piršto, kartais perlenkiama lazda. Galiausiai, tą „lazdą“ mėginama pateisinti, sakant, kad jai reikalingos milijoninės investicijos ir pan. – nors galbūt iš tiesų jos reikalingos savanaudiškiems kėslams.
Lietuva būtų saugesnė valdininkams laikantis diplomatijos – ne bandant „išrasti dviratį“
Kalbėdamas apie šalies saugumą, šis prasitaria: valstybei daugiau naudos duotų diplomatija, tačiau mūsų diplomatai jos nevykdo. Vietoj to, pastarieji neva tapo karo ministrais, kurie agituoja už ginklavimąsi. Tai viena iš priežasčių dėl ko, atėjus dienai „x“, kaip pats sako, neleistų savo dukrų į kariuomenę. Mat jei valdžioje esantieji pažeidinėja įstatymus – kodėl likusieji turėtų jų laikytis.
Tiesa, dabartinis požiūris neatsirado iš niekur – kaip ir teisininko kelias, kuriam tam tikrą įtaką padarė itališkas filmas apie korupciją. Dar mokydamasis mokykloje jis sumąstė, kad norėtų būti žmogumi, kuris užkerta kelią nelegaliems veiksmams. O mokykloje praleisdavo išties daug laiko. Kadangi mama joje dirbo, Alvis į pamokas ateidavo anksčiau nei kiti mokiniai. Būdamas maždaug 11 metų, pastarasis taip pat pradėjo lankyti Tauragės vaikų ir jaunimo sporto mokyklą bei įsitraukė futbolą. Galiausiai vis tik pasirinko mokslus – ne žaidėjo ar trenerio karjerą.
Nepaisant to, jog teisės studijos vyko Vilniuje, galiausiai atsidūrė Klaipėdoje, – pajūryje gyvena iki šiol.
Yra teisininkų, dirbančių iš pašaukimo – tačiau yra ir apsimetėlių
Kalbėdamas apie etiketą darbinėje sferoje, A. Mozeris išskiria tuos, kurie dirba sąžiningai ir nepažeidžia Konstitucijos. Tačiau kartais, kad išsaugoti savo darbo vietą, dalį informacijos tenka nutylėti. Su tuo kai kurie teisininkai neva susidūrė ir pandemijos metu.
Kita vertus, kad įvertinti konkrečią situaciją, reikia laiko ir įsigilinimo.
Pavyzdžiui, garsųjį Vilčinskų šeimos atvejį, kaltinant juos pagrobus savo vaikus, A. Mozeris vertina kaip būtinąjį veiksmą. Esą natūralu, kad institucijos reagavo taip, kaip reagavo. Jei jos būtų numojusios ranka, ir vaikams būtų kas nors nutikę, visuomenė būtų paklaikusi. Tuo tarpu stebisi kai kuriais valdžios sprendimais pandemijos metu. Vienas iš jų – Rusijos televizijos kanalų blokavimas. Tačiau žmonės – ne kvailiai, jie patys gali pasirinkti, ką žiūrėti, prieidami prie neprimetamų išvadų. Žinoma, jog tuo metu buvo iškelta daug bylų: bylos dėl kaukių nedėvėjimo, dėl žmonių nušalinimo nuo darbo, dėl nesiskiepijimo ir pan. Teisininkas stebisi, kad teismai šiuos sprendimus palaimino.
Jis priduria: per pandemiją sprendimai prasilenkė su logika. Jeigu Konstitucinis Teismas būtų objektyvus ir nešališkas, jis būtų vertinęs visą tuo metu turėtą informaciją. Tuo tarpu daugelis dalykų neva gulė ant Arūno Dulkio pečių, kuris yra prisipažinęs, kad nieko nemoka ir nežino.
Teisininko teigimu, mūsų teisės ir laisvės darosi sąlyginai „apskaičiuotos“, tuo tarpu valstybė jau seniai prarado valstybingumą ir nepriklausomybę. Pastarojo nuomone, pasaulyje darosi vis sunkiau kažkuo pasitikėti – kaip ir žaliuoju kursu, kuris neva gali būti viena iš terpių veistis melui. Visgi, mintį užbaigia tuo, kad pasiduoti – nevalia.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.