Gydytojai tampa politinių sprendimų įkaitais
Sveikatos apsaugos sistemos trūkumai, nesibaigiančios reformos – bene aktualiausia pastarojo meto tema. Lietuvoje nuo šio mėnesio 1 dienos, pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Tuo siekiama, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau savo namų. Tik kas gi tuose sveikatos centruose dirbs, kai ir taip Lietuvoje trūksta gydytojų?
Vis daugiau jaunų Lietuvos medikų pasiryžta emigruoti į užsienį dėl geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Deja mūsų valstybės galvos ne tik, kad iki šiol nerado būdų kaip sustabdyti šį pragaištingą procesą, priešingai, jie ir tuos likusius čia gydytojus pavertė politinių sprendimų įkaitais.
Raseinių ligoninę palieka 7 medikai
Šių metų liepą Zarasų rajono ligoninėje 12 gydytojų paliko darbą. Netrukus panaši istorija pasikartojo ir Raseiniuose. Čia veikiančią ligoninę ketina palikti 7 darbuotojai, kurie ligoninės direktoriui Vidmantui Merkliopui jau įteikė prašymus išeiti iš darbo.
Ketinantys išeiti iš darbo Raseinių ligoninės medikai teigė, kad mieste nepasibaigus paskelbtam ligoninės vadovo konkursui, savivaldybė jau turėjo numačiusi kandidatą šioms pareigoms užimti. Gydytojai paprašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, jie nebuvo išgirsti.
Praėjusią savaitę į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį kreipėsi ir Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) gydytojai, prašydami stabdyti, pasak medikų, neskaidrų konkursą dėl įstaigos vadovo posto. Tačiau vietos valdžia medikų priekaištų ir abejonių dėl skaidrumo organizuojant ligoninės vadovo konkursą nesuprato.
Todėl Raseinių ligoninės vadovui V. Merkliopui beliko apgailestauti, kad iš darbo išeiti planuojančių gydytojų perkalbėti nei jam, nei Raseinių rajono merui Arvydui Nekrošiui nepavyko. Tik vienas iš septynių išeiti planuojančių gydytojų neva svarsto galimybę pasilikti.
Taigi šiame mieste realybė tokia: šiuo metu gydymo įstaiga ieško 5 vidaus ligų gydytojų ir 3–4 medicinos gydytojų darbui skubios pagalbos skyriuje, tačiau kol kas jų paieškos yra bevaisės.
Anot V. Merkliopo, Raseinių ligoninės administracija buvo susitikusi su Kauno rajono gydymo įstaigų atstovais, su kuriais buvo aptartas pagalbos planas į kurias ligonines pacientai galėtų būti gabenami, jeigu kiltų problemos dėl pacientų stacionarizavimo[3].
Zarasų ligoninė prarado 12 gydytojų
Zarasuose situacija dar prastesnė. Gydymo įstaigą palikus dvylikai gydytojų ir direktoriui, ligoninės darbas buvo paralyžiuotas – sustojo net trijų skyrių veikla, o aiškintis situacijos į Zarasus vyko net pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Teigiama, kad gydytojai išėjo iš darbo, nes nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų.
Po to, kai buvęs ligoninės vadovas ir Zarasų rajono valdžia dėl chaoso įstaigoje apkaltino vieni kitus, į visuomenę raštu kreipėsi ligoninę palikę medikai.
„Pirmiausia, mus ypač žeidžia merės Nijolės Guobienės kaltinimai, paverčiantys mus politinio sąmokslo, kuriame niekada nedalyvavome, įrankiais ar sąmokslininkais. Kiekvienas iš mūsų esame protingas, gebantis savarankiškai įvertinti situaciją ir priimti adekvačius sprendimus žmogus. Esame Zarasų patriotai, gydytojai, atsidavę savo darbui ir ligoniams, o ne pagalių kaišiotojai į politinius vežimus ar karietas“, – nenurodydami savo pavardžių dėstė Zarasų ligoninės gydytojai.
Panašu, kad naujoji Zarasų rajono savivaldybės merė, pavasarį rinkimus laimėjusi prieš ilgametį buvusį Zarasų rajono merą socdemą Nikolajų Gusevą, oponentams tapo labai nepatogi. Merė teigė, kad išėję medikai tapo ne jos, o buvusio ligoninės vadovo Remigijaus Lamanausko (taip pat socdemo) politinio sąmokslo aukomis.
„Pagrindinis šio suplanuoto spektaklio autorius ir yra R. Lamanauskas. Tai žino visi Zarasai. Koks jo tikslas? Pakenkti man ir visai savivaldos rinkimus laimėjusiai komandai.Dalis šių išėjusių medikų dalyvavo R. Lamanausko rinkimų kampanijoje į savivaldybės tarybą ir toliau palaiko jį šiuose politiniuose žaidimuose. Kiek žinau, pats R. Lamanauskas kryptingai nuteikinėjo gydytojus prieš mane ir mano komandą. Jis jiems sakė, kad po reformos esą sumažės jų krūvis ir atlyginimai, todėl geriausia išeitis yra palikti ligoninę ir gauti didelę išeitinę“, – apgailestaudama dėl susiklosčiusios situacijos kalbėjo Zarasų rajono merė.
Zarasų ligoninės direktorius prašymą išeiti iš darbo pateikė iškart po merų rinkimų. Dar buvusio mero atleistas iš pareigų R. Lamanauskas gavo išeitinę kompensaciją, tačiau netrukus vėl buvo priimtas dirbti laikinai einančiu ligoninės direktoriaus pareigas. Merės N. Guobienės teigimu, tai parodo, kad dirbti ligoninės labui šis žmogus nebesiruošė, o palikti gydymo įstaigos vadovo postą buvo R. Lamanausko ir buvusio mero susitarimas.
Sveikatos apsaugos ministras Zarasuose kilusį konfliktą tarp gydytojų ir rajono valdžios pavadino peržengusiu sveiko proto ribas[2].
Vertindamas susiklosčiusią situaciją dvejose Raseinių miesto sveikatos priežiūros įstaigose, ministras sakė, kad tai „virsta Titaniko katastrofa“[3].
Ministras gydytojų pasitraukimo iš darbo su sveikatos reforma nesusieja
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys įsitikinęs, kad pastaruoju metu dėmesio sulaukę atvejai, kai medikai masiškai palieka gydymo įstaigas, yra nepelnytai siejami su sveikatos reforma.
Mat, anot jo, situacijos Zarasų ir Raseinių ligoninėse susiklostė dėl vietos valdžios nesugebėjimo tinkamai atliepti medikų skundus bei kitų asmeniškumų, o sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos kaip priežasties, kodėl medikai palieka darbus, neįvardija ir patys gydytojai[4].
Ministro teigimu, nepaisant to, kad Zarasuose ligoninės veikla sutrikdyta, situacija ten išliko stabili – pirminių priežiūros paslaugų teikimas yra užtikrinamas, o dėl antrojo sveikatos priežiūros lygio paslaugų Zarasų rajonui yra pasiruošusios padėti aplinkinių rajonų – Visagino arba Ignalinos rajonų ligoninės[5].
Žadama, kad gydytojų funkcijas perims slaugytojai
Ką gi, su reformomis didžiuliu pagreičiu judame į priekį, o gal tiksliau į bedugnę? Politinių sprendimų, nesibaigiančių reformų įkaitais tampa ne tik medikai, jais jau seniai yra paversti ir eilėse pas gydytojus mėnesių mėnesiais konsultacijų laukiantys pacientai.
Ką darysime, kai Lietuvoje neliks norinčių dirbti gydytojų?
Eureka! Pasirodo, šią kilnią misiją Lietuvoje galės perimti slaugytojai. Taigi darbus paliekantys gydytojai tegul sau ieškosi kaip kurti geresnį rytojų, o Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad patvirtinus slaugytojo konsultacijų teikimo tvarką, jau nuo kitų metų pradžios pacientus galės konsultuoti slaugytojai. T. y. pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultacijas. Slaugytojai pagal savo kompetenciją galės įvertinti ne tik pacientų sveikatos būklę, bet ir paskirti tyrimus bei suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pas šeimos gydytoją[6].
Stebint tokius protu sunkiai suvokiamus pokyčius, matant, kaip kilniausios profesijos atstovai meta darbus gydymo įstaigose ir bėga lyg iš skęstančio laivo, norisi garsiai šaukti – Lietuva, tai kur tu eini?!…
