<h2 class="p1">Transportavimo iššūkiai Lietuvoje ir pasaulyje</h2>
<p class="p1">Lietuvoje fiksuojami trikdžiai, susiję su krovinių gabenimu laivais iš Kinijos. Nors toks krovinių transportavimas pastaruoju metu yra atpigęs apie 10 proc., nauja COVID-19 banga Kinijoje jaukia transportavimo tvarkaraščius. </p>
<p class="p1">Šiuo metu krovinių gabenimas geležinkeliais į Rytus nėra patikimas: nors kroviniai yra praleidžiami, tačiau susiduriama su vėlavimais ir spūstimis.</p>
<p class="p1">Dėl to patikimiausiu transporto būdu tampa lėktuvai. Tačiau, krovinių gabenimas oru yra brangesnis pasirinkimas, dažniau tampantis skubių ir specialių siuntų gabenimo opcija.</p>
<p class="p1">Nors karas Europoje menkiau veikia JAV transportavimo sektorių, tačiau ir čia susiduriama su iššūkiais.</p>
<p class="p1">Skelbiama, kad Kinijos vyriausybės įsilaužėliai bando gauti slaptą informaciją iš dešimčių organizacijų, susijusių su pramone, gamyba ir transportavimu.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/frank-mckenna-tjx_sninzgq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p2">Krovinių gabenimas laivais iš Lietuvos į Kiniją</h2>
<p>Pasauliui vis labiau atsiveriant ir pandemiją paliekant užnugaryje, krovinių gabenimas laivais atpigo maždaug 10 proc. ir tapo vis dažniau pasirenkama transportavimo opcija.</p>
<p>Tačiau toks pasirinkimas nėra tinkamas transportuojant krovinius į Kiniją, kur prasidėjo nauja COVID-19 pandemijos banga, vėl atnešusi visišką sumaištį.</p>
<p>Kaip teigia išmaniosios logistikos platformos „My Dello“ atstovas Mindaugas Povilaika, per keletą pastarųjų savaičių tai viename, tai kitame Kinijos didmiestyje buvo paralyžiuoti darbai, dalis regionų pateko į visišką izoliaciją, o daugybė žmonių negalėjo palikti savo namų dėl „nulinės" COVID-19 politikos ribojimų[1].</p>
<p>Tai reiškia, kad kurjeriams buvo draudžiama surinkinėti siuntas. Dėl to, šalies uostuose susidarė milžiniškos spūstys ir eilės, o situacijai palengvinti reikalingi didžiuliai žmonių pajėgumai, kurių dabar trūksta tiek dėl ligos protrūkio, tiek dėl karantino ribojimų.</p>
<p>Alternatyvų transportavimui į Kiniją ar kitas Rytų valstybes nėra daug. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir šaliai agresorei bei jos sąjungininkei Baltarusijai pritaikytos sankcijos visiškai nesustabdė susisiekimo tarp Rytų ir Vakarų, tačiau jį apsunkino[2]. </p>
<p>Krovinių gabenimas geležinkeliais nėra saugus, tačiau kroviniai nedraudžiami, nors ir pasiekia Lenkiją tik per 10 dienų. Toks transportavimas yra patrauklus finansiniu aspektu, tačiau lėtas.</p>
<p>Pasak logistikos ekspertų, patikimiausia rinktis skubių krovinių gabenimą oru, o nebijantiems spūsčių ir vėlavimų laivyboje – multimodalinį krovinių gabenimą „su persėdimu“ iš laivo į sunkvežimį.</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Pastebime ryškėjančią tendenciją siųsti smulkesnius krovinius, nukelti didesnius užsakymus tolyn tarsi laukiant kol karo ir pandemijos situacija normalizuosis ir bus galima atsisiųsti didesnį krovinį. Stebint pastarųjų dviejų metų tendencijas visgi panašu, kad laukti nebūtinai yra ko, nes kainos tolygiai kyla, maršrutai išlieka apkrauti, tad verta naudotis išmaniais įrankiais ir pastebėjus atsivėrusias galimybes – nedelsti jomis pasinaudoti“, – sako M. Povilaika.</p>
</blockquote>
<p class="p1">Ne Rytų kryptimis gabenamiems kroviniams nekyla problemų dėl geopolitinės situacijos, todėl į JAV sėkmingai kroviniai gabenami lėktuvais, po vakarų ir centrinę Europą nekliudomi juda sunkvežimiai, o laivyboje pirmą kartą per du metus stebėtas konteinerių kainos smukimas teikia vilčių, kad suvaldžius naują pandemijos bangą sugrįš jūrinių maršrutų populiarumas.</p>
<p class="p1">Tačiau bent jau Lietuvoje, Klaipėdos uoste didžiulio teigiamo proveržio nesitikima. Karas Ukrainoje bei sankcijos veikia uosto veiklą, fiksuojamas mažesnis krovinių skaičius.</p>
<p class="p1">Dėl JAV sankcijų netekus „Belaruskalij" trąšų, o nuo kovo pradžios dėl ES sankcijų sustojus Baltarusijos medienos, metalo ir cemento eksportui, Klaipėdos uosto netektis pasiekė apie trečdalį krovos.</p>
<p class="p1">Geriau sekasi mūsų kaimynams: Latvijos uostuose – geresnė padėtis nei Lietuvoje. Taip yra todėl, kad šios šalies uostų krova pastaruosius 4–5 metus nuolat krito dėl rusiškų krovinių netekties.</p>
<p class="p1">Šių krovinių Latvijos uostuose beveik nebebuvo likę, todėl, sankcijoms palietus Baltijos jūros uostus, Latvija tai pajuto sąlyginai nedaug.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/philipp-katzenberger-iijruoerocq-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2 class="p1">JAV – Kinijos kibernetinė ataka prieš didžiausias technologijų ir gamybos bendroves</h2>
<p class="p2">Trečiadienį JAV saugumo bendrovė „Cybereason" pranešė, kad su Kinijos valdžia susiję internetiniai įsilaužėliai bando gauti slaptą informaciją iš dešimčių Rytų Azijoje, Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje veikiančių technologijų ir gamybos bendrovių[3].</p>
<p class="p2">Naujoje ataskaitoje saugumo bendrovė „Cybereason" teigia esanti beveik tikra, kad už kibernetinės atakos, kuria, kaip manoma, buvo siekiama pavogti konfidencialią informaciją iš technologijų ir gamybos bendrovių, įsikūrusių Rytų Azijoje, Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, slypi grupė „Winnti".</p>
<blockquote>
<p class="p2">Manoma, kad „Winnti" yra Kinijos vyriausybės interesus atstovaujanti hakerių grupė, kuri specializuojasi intelektinės nuosavybės vagysčių ir kibernetinio šnipinėjimo srityje[4].</p>
</blockquote>
<p class="p2">JAV kibernetinio saugumo ekspertai pažymi, kad didžiausią nerimą kelia tai, kad bendrovės nežinojo, jog buvo pažeistos jų saugumo nuostatos, o šnipinėjimas kai kurių įmonių atveju galėjo vykti net nuo 2019 m.</p>
<p class="p2">Tai reiškia, kad „Winnti" turėjo laisvą prieigą prie intelektinės nuosavybės, brėžinių, slaptų diagramų ir kitų nuosavybės teise priklausančių duomenų.</p>
<p>„Cybereason" teigia mananti, kad ši ataka yra viena didžiausių tokio pobūdžio intelektinės nuosavybės vagystės kampanijų, įvykdytų Kinijos įsakymu.</p>
<p>Kinija tokius kaltinimus neigia ir teigia, kad šalis niekada neskatins, nerems ir nepritars kibernetinėms atakoms.</p>
