<h2>Neapsiėjo be naujų tarnybų steigimo</h2>
<p>Lietuvoje dalis kalinių netrukus gyvens lengviau – nebebus ribojami jų pasimatymai su vaikais, kitų artimųjų lankymosi sąlygos taip pat bus lankstesnės, tačiau nuteistiesiems šiurkščiai nusižengus, jų gyvenimo sąlygos turės būti nedelsiant sugriežtinamos. Visa tai numatyta Bausmių vykdymo pertvarkoje, kuriai Seimas jau pritarė. Šia pertvarka siekiama pakeisti iki šiol galiojusią bausmių vykdymo sistemą orientuojantis ne į socialinę kalinių izoliaciją, bet į jų paruošimą gyvenimui palikus įkalinimo įstaigą, tačiau, kaip jau ir įprasta Lietuvos vadžiai, net ir šių pokyčių nepavyko įgyvendinti be naujų tarnybų įsteigimo. Netrukus atsiras naujos įstaigos – Kalėjimų ir Probacijos tarnybos.</p>
<p>Antradienį Seimas pritarė naujovei, kuri ne tik pagerins nuteistųjų gyvenimo sąlygas, bet ir sukurs Lietuvoje naują juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą.</p>
<p>Už tokius pokyčius balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė – 13, o prieš balsavusių nebuvo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-80.png" alt="" /></p>
<p>Anot teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, pertvarka buvo būtina, kad būtų optimizuojama bausmių atlikimo įstaigų administracija, turtas, finansiniai ištekliai ir pagerinta nuteistųjų resocializacija[4]. Be to, žadama, kad ši reforma palies ir įstaigose dirbančius pareigūnus. Esą jiems bus sumažinta biurokratinė našta, o už darbą jie gaus orų atlygį.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau įsigaliojus pokyčiams dalis iki šiol bausmių vykdymo įstaigose dirbusių asmenų neteks savo darbo vietų. Skelbiama, kad įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, struktūrinių padalinių skaičius joje sumažės 40 proc., o vadovaujančių pareigybių kiekis susitrauks per 55 proc. </p>
</blockquote>
<p>Teigiama, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip 20 proc. personalo, kai tuo tarpu šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų[4].</p>
<p>Nauja pertvarka siekiama įgyvendinti tikslą, kad vienam pareigūnui tektų ne daugiau kaip 20 nuteistųjų, kas leistų užtikrinti sklandesnę tvarką įstaigoje ir padidinti saugumą įkalinimo įstaigose.</p>
<p>Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.</p>
<h2>Lankstesnės sąlygos nuteistiesiems</h2>
<p>Pastebėta, kad iki šiol galiojusi bausmių vykdymo tvarka buvo panaši į botagą, bet nei kiek nepadėdavo nuteistiesiems keisti savo elgesio modelio ar padėti pasiruošti grįžimui į įprastą gyvenimą išėjus iš šios įstaigos. Nauju įstatymu numatyta, jog nuteistiesiems bus teikiama visokeriopa pagalba pradedant priklausomybių gydymu, psichologinės pagalbos paslaugomis, socialinių paslaugų prieinamumo didinimu ir baigiant užimtumo didinimu[4].</p>
<p>Siekiant gerinti ne tik nuteistųjų, bet ir jų vaikų padėtį, nuspręsta neberiboti pasimatymų su jais. Taip pat nuteistiesiems bus suteikiama galimybė ir dažniau susiskambinti su artimaisiais ir būti greičiau perkeltiems į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.</p>
<blockquote>
<p>Tačiau Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad su šiurkščiai nusižengusiais kaliniais bus elgiamasi daug griežčiau – jie nebegalės gyventi atviro tipo bausmės atlikimo vietose, o jų gyvenimo sąlygos galės būti nedelsiant sugriežtinamos.</p>
</blockquote>
<p>Tikimasi, kad įgyvendinant pertvarką bus pasiekta kardinalių rezultatų ir pakartotinai į įkalinimo įstaigas grįžtančių asmenų skaičių sumažinti nuo 60 iki 40 proc.[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kalejimas-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gims naujos tarnybos</h2>
<p>E. Dobrowolska pabrėžė, kad nauju įstatymu atsiranda ir dvi atskiros Kalėjimų ir Probacijos tarnybos. Pasak jos, dabar vadovaujamasi visiškai kitokiu įkalinimo įstaigų veiklos modeliu nei seniau: vis labiau orientuojamasi į darbą su nuteistaisiais ir jų paruošimą grįžimui į gyvenimą, kad šie, sugrįžę į namus ne vėl nusikalstų, o pamėgintų patys stotis ant kojų[7].</p>
<blockquote>
<p>„Šiandien turime tokį absurdą, kad kodeksą turime reglamentuotą nuo plaukų džiovintuvų, barzdaskučių ir kitų dalykų. Jis yra ypač nelankstus, nesudaro prielaidų reaguoti į Seimo kontrolierių pažymas, rekomendacijas, taip pat neatspindi naujausių tendencijų ir europinio reglamentavimo, tarptautinių organizacijų, periodiškai atvažiuojančių į Lietuvą tikrinti galimų pažeidimų“, – teigė ministrė[7].</p>
</blockquote>
<h2>Kas keisis?</h2>
<p>Naujais teisės aktais įtvirtintas bausmių vykdymo sistemos centralizavimas, o laisvės atėmimo bausmes vykdančios įstaigos (Kalėjimų departamentas, jam pavaldžios laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigos, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Mokymų centras) bus jungiamos į vieną juridinį asmenį – Kalėjimų departamentą.</p>
<p>Įtvirtintos naujos priemonės, kuriomis bausmių vykdymo sistemą ketinama įgyvendinti ne „botago“ principu, bet motyvuojant nuteistuosius keistis ir sugrįžus į laisvę stotis ant kojų pradedant jau nuo buvimo įkalinimo įstaigoje – suteikiant daugiau laisvės bendraujant su artimaisiais ir neribojant pasimatymų su vaikais.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo metu nuteistųjų resocializaciją vykdo maždaug 250 darbuotojų, o pasak teisingumo ministrės, vienam tokiam darbuotojui šiai dienai tenka dirbti ir su 30, o kai kuriose įkalinimo įstaigose ir su 100 įkalintų asmenų[7]. Todėl esą nėra galimybių užtikrinti, kad resocializacijos procesas visose įstaigose vyktų vienodai, o nuo to tiesiogiai priklauso nuteistųjų šansai būti lygtinai paleistiems ar perkeltiems į pusiaukelės namus.</p>
</blockquote>
