<h2>Kasryt traukiniu keliauti iš Vilniaus į Kauną – romantiška</h2>
<p>Lietuvoje jau dešimtį metų gyvenantis semiotikos profesorius iš Italijos Dario Martinelli, nors lietuvių kalbos ir neišmoko, tačiau Lietuvą jau laiko savo namais ir niekur kitur keltis nenorėtų.</p>
<p>Bolonijos universitete pabaigęs bakalauro ir magistrantūros studijas, Dario įstojo studijuoti doktorantūros į Helsinkio universitetą Suomijoje ir liko jame tęsti akademinės karjeros. Universitete susipažino su savo kolege lietuvaite Lina, su kuria netrukus susituokė, jiems gimė sūnus Elmis.</p>
<p>„Iš pradžių planavome likti Suomijoje. Aš norėjau tapti profesoriumi, tačiau Helsinkio universitete to padaryti nebuvo įmanoma, be to gimus sūnui ėmėme svarstyti: aš – italas, žmona – lietuvė, gyvename Suomijoje… Kokiomis vertybėmis remdamiesi auklėsime sūnų?“, – kalbėjo jis.</p>
<p>Sutuoktiniai apsisprendė, kad ims ieškoti darbo tiek Italijoje, tiek Lietuvoje, ir kur pirmiausiai ras, ten ir kraustysis. Linai netrukus buvo pasiūlyta lektorės vieta Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tad šeima persikėlė į Vilnių, o po keleto mėnesių Dario buvo pakviestas tapti Kauno technologijos universiteto profesoriumi.</p>
<p>„Nusprendėme likti Vilniuje, šis miestas mums labai patinka, be to man labiau nei žmonai buvo priimtina idėja dirbti kitame mieste. Man nuo mažens patinka kelionės traukiniu. Atsikeliu anksčiau, pakeliui į stotį nusiperku puodelį kavos, sėdu į traukinį… Tai romantiška“, – sakė jis.</p>
<h2>Gąsdina sovietinių namų kvartalai ir nekultūringi vairuotojai</h2>
<p>Pradėjęs draugauti su Lina apie Lietuvą italas žinojo visiškai nedaug – buvo tik girdėjęs apie lietuvių krepšininkų sėkmę. „Kai atvažiavome pirmą kartą, nemažai keliavome. Ši šalis man pasirodė be galo graži. Lietuviai neįvertina, kokioje gražioje šalyje gyvena“, – sakė pašnekovas.</p>
<p>Persikraustęs į Lietuvą kultūrinio šoko vyras nepatyrė. „Visgi, prieš tai 13 metų gyvenau Suomijoje, prie šiauriečių būdo jau buvau pripratęs, – šypsojosi D. Martinelli. – Nelabai tikiu stereotipais – esu sutikęs ir itin šnekių suomių, ir susikausčiusių italų. Tiesa, kai kurie žmonės labai noriai tais stereotipais gyvena.“</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dariomartinelli0102.jpg" alt="" /></p>
<p>Pats Dario sakėsi nesąs tipinis italas. „Nors, kaip dauguma italų, dievinu futbolą, espresso geriu retai – man žymiai labiau patinka kavą gerti iš didelių puodelių, mano santykiai su mama nėra obsesiniai ir aš visiškai negaliu pakelti karščio”, – juokėsi jis.</p>
<p>Lietuviai, pasak jo – labai patriotiški. „Jei ką nors pagiriu, pavyzdžiui, esu spaudoje pasakęs, kad Kaunas yra labai perspektyvus miestas, būna tikra šventė, bet jei ką nors pakritikuoju, iškart sako: važiuok, iš kur atvykęs“, – pastebėjo profesorius.</p>
<p>Vyrui kelia šiurpą sovietmečiu statytų namų kvartalai. „Jie – labai nemalonūs akiai, butai juose – nepatogūs, šalti, puikiai parodo, koks skurdus buvo sovietmetis. Gaila, kad žmonės ir dabar priversti juose gyventi“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad jį džiugina matyti vis daugiau renovuojamų namų.</p>
<p>Jis taip pat atkreipė dėmesį į nekultūringus vairuotojus. „Kai kurie vairuoja taip, tarsi žinotų, kad kita diena neišauš, ypač turintys BMV. Dar įdomu, kad yra žmonių, kurie gyvena sovietiniuose butuose, tačiau vairuoja itin prabangius automobilius. Man keista, kad žmonėms svarbesnė yra jų transporto priemonė ir į ją investuoja daugiau, nei į savo būstą“, – stebėjosi italas.</p>
<h2>Džiaugiasi, kad vegetarizmas ir veganizmas Lietuvoje populiarėja</h2>
<p>Svetimšalis puikiai įvertino lietuvišką alų. „Keista, kad jis dar nėra populiarus pasaulyje tiek, kiek vokiškas ar belgiškas – jo kokybė yra tikrai labai aukšta“, – gyrė jis. Vyrui labai patinka ir kepta duona su česnaku.</p>
<p>Tiesa, nors gaminti jam labai patinka, dažniausiai renkasi itališkus, o ne lietuviškus patiekalus.</p>
<p>„Kasdien gaminu ką nors iš makaronų. Esu didelis makaronų mylėtojas – šį geną paveldėjo ir sūnus, – juokavo jis. – Gaminu ir įvairias sriubas, troškinius, t.p. moku pagaminti labai skanių veganiškų mėsainių.“ Vyras daugiau nei dvidešimt metų buvo vegetaras, o dabar jau keletą metų – veganas.</p>
<p>„Kai atvažiavau į Lietuvą, restoranuose daržovių patiekalų būdavo labai sunku rasti. Pamenu, meniu būdavo mėsa su bulvėmis ir man tekdavo valgyti tiesiog bulves. Tačiau dabar nebėra sunku nei vegetarams, bei veganams. Vilniuje ir Kaune yra net keletas visiškai veganiškų užkandinių“, – džiaugėsi D. Martinelli.</p>
<p>Prieš penkerius metus jis išsiskyrė su žmona, tačiau dėl sūnaus ir toliau liko gyventi Vilniuje. Tiesa, užpernai įgyvendino savo seną svajonę ir nusipirko butą Birštone, o šiemet kartu su Šveicarijoje gyvenančiu broliu – ir nedidelį butuką Vilniaus senamiestyje (iki šiol butą nuomavosi).</p>
<p>„Visiškai įsimylėjau Birštoną, kokia tai graži vieta! Jame teko pabūti, kai pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, ir nuo to laiko nuolat grįždavau. Dirbu protinį darbą, tad man svarbu kuo labiau supaprastinti kitas gyvenimo sritis. Čia – dvi maisto prekių parduotuvės, viena vaistinė, vienas pašto skyrius – tai tobula, nes per didelis pasirinkimas vargina“, – atviravo jis. Įprastai darbo dienomis vyras leidžia laiką Vilniuje ir Kaune, o savaitgaliais būna Birštone. Birštonas jam kiek primena ir gimtąjį Tranio miestelį Rytų Italijoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dariomartinelli0104.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įrašinėja albumą su „Eurovizijos“ konkursante Gabriele Goštautaite</h2>
<p>Didelę dalį laiko D. Martinelli skiria kūrybai – pavyzdžiui, su popdainininke Gabriele Goštautaite dabar įrašinėja albumą – kuria jam dainų tekstus ir muziką. Albumas turėtų prekyboje pasirodyti šį rudenį. „Tai ne pirmas mano muzikinis projektas. Italijoje esame sukūrę albumą su garsia popdainininke Anna Maria Castelli, o Suomijoje – su avangardinio stiliaus kompozitoriumi Petri Kuljuntausta”, – sakė jis.</p>
<p>Profesorius t.p. rašo knygas (nors tai – jo tiesioginis darbas, tačiau tam skiria ir didelę dalį laisvalaikio), tapo, kuria knygų ir muzikos albumų viršelius. „T.p. man labai patinka tiesiog eiti pasivaikščioti ar pasėdėti kavinėje. Birštone yra labai jauki kavinė „Vasara“, nuo jos baro atsiveria puikus vaizdas į Nemuną. Kartais nusinešu ten kompiuterį ir dirbu. Gal senstu, bet ramus gyvenimas man dabar labai patinka“, – atviravo jis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dariomartinelli0103.jpg" alt="" /></p>
<p>Italijoje jis lankosi bent kartą per metus – paskutinį kartą buvo pernai per šv. Kalėdas. Į Italiją važiuoja ne tik aplankyti tėvų, bet kartais – ir darbo reikalais, nes skaityti paskaitų ji vis pakviečia įvairūs Italijos universitetai. „Tikrai pasiilgstu kai kurių maisto produktų ir kai kurių ritualų, tačiau kai man ten tenka susidurti su biurokratija – apima tikras galvos skausmas. Lietuvoje viskas organizuota žymiai geriau“, – tvirtino jis.</p>
<p>Suomijos, Lietuvos ir Italijos studentų jis negalėjo palyginti. „Jie – labai panašūs. Tačiau dėl vieno dalyko liūdna: kiekvienais metais į universitetus ateina studentai, kurie yra vis mažiau ir mažiau motyvuoti. Daug kas ieško paties lengviausio būdo ir mano, jog tam, kad ko nors išmoktum, užtenka tiesiog pasižiūrėti „Youtube“ video“, – neslėpė nusivylimo profesorius.</p>
