Lietuvoje – energetikos lūžis: baterijų galia jau pranoko Kruonio elektrinę

Lietuvoje baterijų kaupimo galia perkopė 1 GW ribą

Lietuvos energetikos sistemoje pasiektas naujas slenkstis – šalyje įrengtų baterijų energijos kaupimo sistemų bendra galia jau viršijo 1 GW, o jų talpa perkopė 2 GWh. „Litgrid“ skelbia, kad iki metų pabaigos šie skaičiai gali dar beveik padvigubėti.

Šiuo metu bendra baterijų kaupimo sistemų galia perdavimo ir skirstymo tinkluose siekia 1195 MW, o talpa – 2261 MWh. Jei visi suplanuoti projektai bus įgyvendinti pagal grafiką, iki metų pabaigos bendra galia gali viršyti 2 GW, o talpa – 4 GWh.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad toks augimas rodo naują Lietuvos energetikos transformacijos etapą. Pasak jo, vis daugiau dėmesio dabar skiriama tam, kad kuo didesnė Lietuvoje pagamintos žaliosios energijos dalis būtų išsaugoma ir panaudojama vietoje.

„Lietuva perkopė 1 GW energijos kaupimo pajėgumų ribą. Dar visai neseniai pradėjome praktiškai nuo nulio, o šiandien esame tarp sparčiausiai kaupimo pajėgumus auginančių valstybių Europoje“, – teigia L. Savickas.

Kaupiklių galia jau didesnė už Kruonio HAE galią

„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius atkreipia dėmesį, kad 1 GW riba yra reikšminga ne tik simboliškai. Lietuvos baterijų kaupimo galia jau viršija visą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galią, kuri siekia apie 900 MW.

Pirmąjį komercinį kaupiklį „Litgrid“ prie perdavimo tinklo prijungė 2025 metų gruodį. Tuo metu Lietuvoje veikė tik paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus „Energy cells“ pajėgumai, kurių bendra galia siekė 200 MW.

Per mažiau nei metus baterijų projektų skaičius ir jų bendra galia išaugo kelis kartus. Tokie įrenginiai elektros sistemai suteikia daugiau lankstumo – jie gali kaupti perteklinę elektrą ir ją atiduoti į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia.

Be to, didesni kaupimo pajėgumai stiprina balansavimo rinką, padeda palaikyti sistemos saugumą ir sudaro daugiau galimybių toliau plėsti saulės bei vėjo energetiką.

Iki metų pabaigos – dar iki 20 naujų projektų

„Litgrid“ planuoja, kad iki metų pabaigos prie perdavimo tinklo bus prijungta ir veiklą pradės dar iki 20 baterijų kaupimo projektų.

Jei visi jie bus įgyvendinti sėkmingai, bendra įrengtoji baterijų sistemų galia Lietuvoje viršys 2 GW. Tai būtų daugiau nei didžiausias momentinis elektros vartojimas Lietuvoje šiltuoju metų laiku, kai rytinio piko metu suvartojama apie 1,5 GW.

Šiuo metu „Litgrid“ su vystytojais taip pat yra sudariusi ketinimų protokolų dėl dar 4,3 GW galios ir 10 GWh talpos kaupiklių įrengimo. Iš šių projektų 3,8 GW galios ir 8,9 GWh talpos projektai jau turi leidimus plėtoti gamybos pajėgumus.

Dar 1,1 GW galios ir 2,6 GWh talpos kaupikliams jau parengti techniniai darbo projektai. Tai rodo, kad baterijų kaupimo sektoriaus plėtra Lietuvoje artimiausiais metais gali tęstis itin sparčiai.

Naujas projektas – Anykščiuose

Naujausius sektoriaus duomenis Energetikos ministerijos ir „Litgrid“ atstovai pristatė atidarant dar vieną energijos kaupiklį – Danijos bendrovės „European Energy“ įrengtą sistemą „Anykščių PV“ hibridiniame saulės ir baterijų parke.

Šio kaupiklio galia siekia 25 MW, o talpa – 65 MWh. Jis veikia kartu su 87,5 MW galios saulės elektrinių parku.

Tokie hibridiniai projektai leidžia saulės elektrinėse pagamintą energiją ne tik iš karto atiduoti į tinklą, bet ir dalį jos sukaupti vėlesniam laikui. Tai ypač svarbu tuomet, kai elektros gamyba iš saulės yra didelė, o vartojimas – mažesnis.

Baterijų kaupikliai tampa vis svarbesne Lietuvos energetikos sistemos dalimi, nes leidžia efektyviau panaudoti atsinaujinančių išteklių gamybą, mažinti elektros sistemos svyravimus ir geriau subalansuoti pasiūlą bei paklausą.