LTG pradėjo eksperimentą su augalinės kilmės HVO100 kuru
Lietuvos geležinkelių grupė (LTG) pradėjo pirmą tokio masto eksperimentą – keleiviniuose ir krovininiuose traukiniuose bandomas 100 proc. augalinės kilmės parafininis dyzelinas HVO100.[1]
Bandomasis laikotarpis truks 18 mėnesių, o projekte dalyvauja trys skirtingi riedmenys: keleivinis „Pesa 730“, manevrinis TEM TMH ir netrukus įsijungsiantis „LTG Cargo“ magistralinis lokomotyvas „Siemens“.
Bandymo tikslas yra įvertinti kuro technines savybes, poveikį aplinkai ir traukinių sistemoms. Specialiai šiam projektui LTG konkurso būdu įsigijo 1 mln. litrų HVO kuro, gaminamo iš perdirbto kepimo aliejaus ir maisto pramonės atliekų.
Augalinės kilmės kuras beveik neskleidžia dūmų ir neteršia – tai pažangus sprendimas be investicijų
Naujasis kuras buvo pademonstruotas renginyje Vilniaus geležinkelio stotyje.[2] Dalyviams parodyta, kaip HVO100 dega, koks jo kvapas ir kokį dūmų kiekį jis skleidžia – pastarojo beveik nėra. Palyginus su įprastu dyzelinu, poveikis aplinkai yra gerokai mažesnis.
Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, tokie projektai leidžia plėsti alternatyvių degalų galimybes ne vien automobiliuose, bet ir geležinkeliuose:
„Vienas iš mūsų keliamų uždavinių geležinkeliams – pereiti prie tvaresnių degalų. Esant įtemptai geopolitinei situacijai, reikia turėti daugiau alternatyvų. Ir šis bandymas įrodo, kad galime kalbėti ne tik apie elektrą.“
„Neste“ tvarumo vadovė Baltijos šalyse Jonė Sestakauskaitė priduria, kad šie degalai gali būti naudojami be jokios papildomos įrangos:
„Vienas iš didžiausių šių degalų privalumų – lengvas pritaikymas, nereikalaujantis papildomų investicijų į transporto priemones.“
HVO naudojimas sumažina šiltnamio dujų emisijų iki 90 proc.
Pasak LTG generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, HVO kuras gali tapti svarbia priemone kovojant su klimato kaita geležinkelių sektoriuje. Vertinimai rodo, kad viso gyvavimo ciklo metu šis kuras išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei įprastas dyzelinas.
„Šiuo bandymu įvertinsime jo technines savybes, poveikį aplinkai bei riedmenų sistemoms, o bandymui pasibaigus svarstysime jo panaudojimo galimybes kituose LTG grupės riedmenyse,“ – sakė E. Lazauskas.
Bandymui pradėjus, kuro bakai ir talpyklos buvo iš anksto išplauti, kad neliktų iškastinio kuro pėdsakų, galinčių paveikti eksperimentinius rezultatus.
Klaipėdos universiteto mokslininkai vertins poveikį varikliams ir ekologijai
Mokslinį bandymo vertinimą atliks Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai iš Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto bei Jūros tyrimų instituto. Tyrimams vadovauja prof. habil. dr. Sergejus Lebedevas. Komanda atliks degalų, variklių ir filtrų tyrimus, vertins kuro poveikį įvairiems komponentams bei eksploatacinius rodiklius.
„Projekto sėkmę lemianti KU ir LTG bendradarbiavime sukurta bandymų programa neturi analogų: ji aprėpia visus pagrindinius LTG riedmenų tipus, apima bandymus realiomis eksploatacijos sąlygomis visais metų laikotarpiais,“ – teigė prof. S. Lebedevas.
Mokslininkų surinkti duomenys taps pagrindu sprendžiant, ar HVO100 bus pritaikytas visoje LTG riedmenų sistemoje. KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė šio bendradarbiavimo reikšmę visos valstybės mastu:
„Moksliškai vertindami inovatyvių degalų poveikį transporto sistemoms, prisidedame prie tvarios Lietuvos ekonomikos kūrimo bei nacionalinių ir Europos žaliųjų tikslų įgyvendinimo.“
HVO kuras jau naudojamas Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, Italijos geležinkeliuose – tai rodo augantį viso sektoriaus įsipareigojimą pereiti prie švaresnių degalų. Lietuva šiuo projektu prisijungia prie Europos tendencijos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
