Dešimtmetį veikęs tinklas: 33 lietuviai teisiami dėl prekybos žmonėmis, vaikais ir heroinu
Po beveik dešimt metų trukusių nusikalstamų veikų Klaipėdos teisėsauga baigė vieną didžiausių pastarojo laikotarpio ikiteisminių tyrimų. Į teismą perduota byla, kurioje įtarimai pareikšti 33 asmenims – visi jie Lietuvos piliečiai.
Tyrimas apima prekybą žmonėmis ir vaikais, narkotikų platinimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, neteisėtą praturtėjimą bei nusikalstamą susivienijimą[1].
Teisėsaugos duomenimis, nusikalstamos veikos buvo vykdomos maždaug nuo 2011 metų ir apėmė Lietuvą, Airiją bei Jungtinę Karalystę, o pati byla išsiskiria apimtimi – teismui perduoti net 297 tomai, apklausta daugiau nei 400 žmonių, tyrimą vykdė kelių valstybių pareigūnai.
Didžioji dalis įtariamųjų buvo sulaikyti 2020 metais Lietuvoje ir užsienyje, tačiau du asmenys iki šiol slapstosi, jiems paskelbta paieška, o jų atžvilgiu tyrimas atskirtas. Tyrėjai nustatė, kad nusikalstamas susivienijimas sistemingai verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis – priklausomybių turinčius, benamius, psichikos sutrikimų patiriančius ar iš įkalinimo įstaigų grįžusius žmones. Šie asmenys buvo išgabenami į užsienį, daugiausia į Airiją, kur buvo išnaudojami narkotikų, dažniausiai heroino, prekybai.
Aukos buvo išnaudojamos itin žiauriais būdais
Skaičiuojama, kad iš Lietuvos galėjo būti išvežta ne mažiau kaip 100 žmonių, tačiau ne visi jie pripažinti nukentėjusiaisiais – dalis mirė, kiti nebuvo rasti arba atsisakė bendradarbiauti su teisėsauga. Didžioji dalis nukentėjusiųjų buvo vyrai, tarp jų nustatyta ir nepilnamečių.
Tyrimo metu fiksuoti itin žiaurūs išnaudojimo atvejai: siekiant kontroliuoti ar nubausti užverbuotus asmenis, prieš juos buvo naudojamas fizinis smurtas, jie buvo žalojami, prievarta pratinami prie narkotikų, o perdozavę kai kuriais atvejais paliekami likimo valiai.
Teisėsaugos duomenimis, iš narkotikų prekybos gautos milijoninės pajamos buvo pervedamos į Lietuvą ir legalizuojamos investuojant į nekilnojamąjį turtą, įmones bei prabangos prekes. Per kratas identifikuotas daugiau kaip 1 mln. eurų vertės turtas – butai, žemės sklypai, įmonės, brangenybės ir grynieji pinigai, kuriems pritaikyti nuosavybės teisės apribojimai.
Tyrimas taip pat leido atskleisti ir kitus nusikaltimus, tarp jų – Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus automobilio padegimą bei finansinius pažeidimus, už kuriuos nusikalstamo susivienijimo lyderiui jau paskirtos atskiros laisvės atėmimo bausmės.
Prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl Epsteino failuose esančios informacijos
Šios savaitės pradžioje Lietuvos teisėsauga taip pat ėmėsi tyrimo dėl galimos prekybos žmonėmis, įvertinusi viešai paviešintą informaciją vadinamuosiuose Jeffrey Epsteino failuose. Generalinė prokuratūra nurodė, kad sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas atlikus pirminį duomenų vertinimą ir konstatavus, jog kilusias abejones dėl galimų nusikalstamų veikų galima objektyviai ir išsamiai patikrinti tik ikiteisminio tyrimo metu.
Tyrimą atlieka Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, jį organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, šiuo metu analizuojama viešai prieinama informacija, vertinama teisinė bazė ir keičiamasi duomenimis su tarptautiniais partneriais, o teisėsauga ragina galimai nukentėjusius ar reikšmingos informacijos turinčius asmenis kreiptis į atsakingas institucijas.
Tyrimas pradėtas po to, kai praėjusią savaitę paviešinti dokumentai atskleidė JAV finansininko ir seksualiniais nusikaltimais kaltinto Jeffrey Epsteino ryšius su keliomis lietuvių menininkėmis, modeliais bei Petreikių šeima. Paaiškėjo, kad jų vadovaujamos kultūrinės organizacijos praėjusio dešimtmečio pabaigoje gavo dešimčių tūkstančių eurų pervedimus iš Epsteino fondo, o Simonai Petreikei testamentu buvo palikta 3 mln. JAV dolerių, kurių šeima vėliau atsisakė.
Garliavos byla: Drąsiaus Kedžio kaltinimai ir mįslinga jo mirtis
Dar 2009-aisiais Lietuvą sukrėtė kone didžiausia amžiaus byla po to, kai Kauno gyventojas Drąsius Kedys viešai apkaltino kelis asmenis, tarp jų – Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir savo buvusios sugyventinės seserį, esą jie seksualiai išnaudojo jo mažametę dukrą. D. Kedys teigė, kad teisėsauga į jo skundus nereaguoja, todėl pats paviešino vaizdo įrašus ir kreipėsi į visuomenę[2].
2009 m. spalio 5 d. Kaune buvo nušautas teisėjas J. Furmanavičius ir nužudyta moteris, kurią D. Kedys taip pat buvo įvardijęs kaip galimą nusikaltimo dalyvę. Pats D. Kedys tapo pagrindiniu įtariamuoju, tačiau pasislėpė, o 2010 m. balandį buvo rastas negyvas prie Kauno marių – oficialiai paskelbta, kad jis mirė apsinuodijęs alkoholiu, smurto požymių nenustatyta.
Po jo mirties byla tęsėsi dėl galimos pedofilijos ir D. Kedžio dukters globos. Teismai vėliau konstatavo, kad seksualinio išnaudojimo faktas nebuvo įrodytas, o 2012 m. vadinamojoje pedofilijos byloje visi kaltinamieji buvo išteisinti. Vis dėlto ši istorija sukėlė masines protesto akcijas, vadinamuosius Garliavos įvykius, ir ilgam paliko gilų pėdsaką visuomenėje – byla tapo simboliu nepasitikėjimo teisėsauga, valstybės institucijomis ir paskatino ilgalaikes diskusijas apie vaiko teisių apsaugą bei teisingumo sistemą Lietuvoje.
