Kaip ruginės duonos gėrimas sulaukė tarptautinio dėmesio
Lietuvės vardas šiemet nuskambėjo tarp ryškiausių jaunųjų talentų pasaulyje – Viltė Fuller (Stanevičiūtė) pateko į prestižinį „Forbes 30 Under 30“ sąrašą. Šis įvertinimas skiriamas kūrėjams ir inovatoriams, kurie dar nesulaukę trisdešimties jau daro apčiuopiamą įtaką savo srityse. V. Fuller išsiskiria tuo, kad jos kelias neapsiribojo tradicine meno scena – ji sugebėjo kūrybą perkelti į produktų ir prekės ženklo kūrimo lauką.
Pradėjusi kaip dailininkė, šiandien ji vysto 2025 m. įkurtą prekės ženklą „Spooky’s Kiosk“. Jo pagrindas – švelniai fermentuotas ruginės duonos gėrimas, turintis gilias Rytų Europos tradicijas, tačiau pateiktas šiuolaikiškai[1].
Kūrėja daug dėmesio skiria ne tik pačiam produktui, bet ir jo identitetui – išskirtiniam dizainui, humorui bei stipriam pasakojimui, leidžiančiam tradicinį skonį pristatyti globaliai auditorijai.
Ši veikla jau sulaukė ir tarptautinio dėmesio – pritraukta apie 70 tūkst. JAV dolerių investicijų, o apie kūrėją rašė „Daily Mail“ ir „The Times“. Nors jos vardas vis dažniau siejamas su verslu, kūrybinės šaknys išlieka svarbios: Londone gyvenanti menininkė, baigusi Glazgo meno mokyklą, toliau kuria darbus apie technologijų ir žmogaus santykį, kuriuos artimiausiu metu pristatys ir Lietuvoje.
Tame pačiame sąraše – ir M. Karpičiaus pavardė
Tuo tarpu „Forbes 30 Under 30“ sąraše nugulė ir kito lietuvio – Lietuvoje vystomo sveikatingumo startuolio „Cannumo“ bendraįkūrėjo Mykolo Karpičiaus pavardė. 26-erių verslininkas vadovauja funkcinei sveikatingumo įmonei, kurios pagrindinis produktas – fermentuotas gėrimas „Gėris“, galintis padėti žarnyno veiklai ir siūlantis alternatyvą cukrumi prisotintiems gėrimams bei alkoholiui[2].
Pats M. Karpičius pabrėžia, kad šis įvertinimas yra ženklas apie kuriamo produkto potencialą globalioje rinkoje ir galimybę keisti vartotojų įpročius.
Verslo kelią jis pradėjo dar būdamas 18-os, kai vadovavo Belgijos kapitalo įmonei, o iki 23-ejų jau buvo valdęs daugiau nei 4 mln. eurų rinkodaros biudžetus ir prisidėjęs prie startuolių, pritraukusių per 20 mln. eurų investicijų.
„Cannumo“ augimas taip pat spartus: per mažiau nei trejus metus įmonė sugeneravo apie 3 mln. eurų pajamų, pritraukė 1 mln. eurų investiciją iš „Lost Astronaut“ fondo ir išplėtė prekybą į daugiau nei 2 tūkst. vietų šešiose šalyse. Šiuo metu startuolis ruošiasi plėtrai į Jungtinės Karalystės ir JAV rinkas, o jo produktai jau sulaukė tarptautinio pripažinimo įvairiuose konkursuose.
Lietuvos startuoliai pasiekė 16,4 mlrd. eurų vertę
Lietuvos startuolių ekosistemos vertė 2025 m. pasiekė 16,4 mlrd. eurų, o per metus pritraukta 220 mln. eurų rizikos kapitalo investicijų iš 77 investuotojų, rodo „Startup Lithuania“ inicijuota „Dealroom“ apžvalga. Per penkerius metus ekosistema išaugo beveik šešis kartus – gerokai sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis, o brandą patvirtino ir naujo vienaragio „Cast AI“ atsiradimas[3].
Kaip skelbiama, esą būtent ši įmonė pritraukė didžiausią metų investiciją – 108 mln. dolerių, o tarp didžiausių sandorių taip pat pateko „Nexus AI“ ir „Atrandi Biosciences“. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, Lietuva jau tampa konkurencinga tarptautiniu mastu, o augimas kuria ilgalaikę vertę šalies ekonomikai.
Investicijų struktūra rodo aiškią brandą – ankstyvosiose stadijose startuolius dažniausiai remia vietinis kapitalas, tačiau augant įmonėms vis svarbesni tampa tarptautiniai investuotojai, ypač iš JAV. Daugiausia investicijų 2025 m. pritraukė verslo programinės įrangos sektorius (160 mln. eurų), taip pat sveikatos technologijos ir finansinės technologijos.
Nors bendras investicijų lygis dar nepasiekė ankstesnio piko dėl geopolitinių ir ekonominių iššūkių, Lietuva išlaiko augimo tempą ir atsparumą. Tai patvirtina ir kiti rodikliai: tik apie ketvirtadalis startuolių perkelia būstines į užsienį, šalis pirmauja regione pagal moterų įkurtų startuolių vertę, o Vilnius ir Kaunas stiprina savo pozicijas kaip sparčiai augantys technologijų centrai.
