<h2>Lietuvos draugai – Baltijos šalys ir galinga Vokietija, priešai – dar galingesnė Kinija</h2>
<p>Šiuo metu Lietuva yra atsidūrusi užsienio politikos kryžkelėje. Nors ir sulaukia nemažai palaikymo iš įtakingų ir galingų valstybių, parama diplomatinės krizės su Kinija akivaizdoje atrodo paviršutiniška. Tuo tarpu santykiai nėra puikūs nei su visada pavojinga laikoma Rusija, nei su Baltarusija. Visuomenė, dėl komunikacijos su užsienio valstybėmis kampų aštrinimo politiką, URM darbą vertiną nevienareikšmiškai.</p>
<p>Gruodžio 10-18 dienomis URM užsakymu tradiciškai atliktas visuomenės nuomonės vertinimas išskiria piliečių nuomones svarbiausiais užsienio politikos klausimais ir padeda suvokti kaip yra vertinamos atskiros užsienio politikos sritys. Vienas įdomiausių aspektų, visuomenės nuomonė, kurios šalys Lietuvai yra itin artimos partnerės, o kurios – kelia pavojų. Šiuo atveju, didelių permainų nėra.</p>
<p>Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad Lietuva palaiko geriausius santykius su Latvija, Estija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Vokietija, Ukraina ir Lenkija: taip mano virš 80% apklaustųjų. Be to, kaip saugumo garantą didžioji dalis respondentų įvardina NATO. </p>
<p>Įvertinti ir strategiškai mums svarbūs partneriai. Pavyzdžiui, net 70% respondentų mano, kad užsienio politikos prioritetas turi būti santykių su Lenkija palaikymas ir gerinimas. 67% mano, kad svarbūs ir strateginiai ryšiai su Latvija, 60% tiki, kad būtinas bendradarbiavimas su Vokietija, 58% įžvelgia ir Estijos naudą[1].</p>
<p>Visuomenė vertino ir Lietuvos „priešus" arba kitaip tariant, nedraugiškas valstybes. Tyrime dalyvavę respondentai tarp tokių valstybių mato Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją. Kaip pačią Lietuvai nedraugiškiausią valstybę 69% žmonių mato Rusiją, tačiau tokios nuomonės yra gana pastovios.</p>
<p>Antroji pagal nedraugiškumą šalis – Baltarusija: ja nepasitiki 64% respondentų. Kitaip nei ankstesniais metais, didelė dalis piliečių išskiria Kiniją, su kuria Lietuva įsivėlė į pasaulinės politikos centre atsidūrusį konfliktą su Taivanu. 51% respondentų būtent Kiniją mini kaip Lietuvai nedraugiškiausią šalį, nors prieš pusmetį, taip manė tik 19%.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brian-wertheim-ax6mfev6mpy-unsplash-1.jpg" alt="Politika" /></p>
<h2>Dėl Lietuvos pagalbos besivystančioms šalims nuomonės išsiskiria</h2>
<p>Nors Lietuvos gyventojai ir yra linkę teigiamai vertinti NATO, o didžioji dalis tiki, kad būtent aljansas užtikrintų mūsų šalies saugumą agresijos atveju, piliečiai įžvelgia realių pavojų Lietuvai. 63 % respondentų teigia, kad kitų užsienio valstybių skleidžiama dezinformacija kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kaip pagrindinį tokį agresorių lietuviai mato Rusiją – taip mano 58% apklaustųjų. Dezinformacija Lietuvai pakenkti gali ir Baltarusija, ir Kinija: taip mano 41% ir 24% respondentų atitinkamai.</p>
<p>Kaip vieną iš didžiulių grėsmių Lietuvai gyventojai mato Baltarusijos atominę elektrinę: 66% respondentų nuomone ji kelia pavojų. Įdomu ir tai, kad Lietuva nors ir mato save kaip agresorių taikiniu, padėti besivystančioms nėra nusiteikusi 100%. Pavyzdžiui, norinčių padėti Baltarusijai tapti demokratine šalimi yra maždaug 41%, tačiau galvojančių priešingai – taip pat ženklus skaičius, 27%[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/michal-matlon-7oxv_qdigri-unsplash.jpg" alt="Užsienio politika" /></p>
<h2>Lietuviai užsienio politika domisi, tačiau jos svarba globaliu mastu abejoja</h2>
<p>Apklausos duomenimis galima ir pasidžiaugti: 43% Lietuvos gyventojų domisi šalies užsienio politika ir didžioji dalis, net 82 % yra įsitikinę, kad viešai pasiekiamos informacijos visiškai pakanka. Dažniausiai dominančią informaciją lietuviai sužino iš televizijos bei internetinės žiniasklaidos, kuri pirmauja tarp jaunimo. Kaip naujienų šaltinis dar svarbesnis tapo ir „Facebook“: 29%, tarp kurių 50% jaunimo apie naujienas sužino būtent „Facebook" tinkle.</p>
<p>Išskiriamos ir labiausiai piliečius dominančios užsienio politikos temos:</p>
<ul>
<li>oficiali URM pozicija aktualiausiais užsienio politikos klausimais;</li>
<li>informacija apie katastrofas;</li>
<li>informacija, paaiškinanti tam tikrus dabarties ir istorinius procesus;</li>
<li>ekonominės diplomatijos naujienos.</li>
</ul>
<p>Tiesa, Lietuvos atstovavimu tarptautinėje arenoje patenkinti toli gražu nėra visi. Tik 34% respondentų, kurie seka užsienio politikos naujienas tikina, kad Lietuvos interesai tarptautinėje bendruomenėje yra užtikrinami. Be to, mūsų šalies užsienio politikai pritaria itin menkas piliečių skaičius, vos 30%, tuo tarpu nepritaria – 47%.</p>
<p>Žinoma, atsižvelgiant į pastarojo metu krizinius santykius su Kinija, būtent su šia šalimi vykdoma komunikacija ir politika visuomenės yra vertinama itin prastai. Vos 13% visuomenės labai teigiamai ir teigiamai vertina Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu. Kaip ir galima numanyti, didžioji dalis – 60% šią politiką vertina neigiamai.</p>
<p>Partnerių pagalba Lietuvai dėl migrantų krizės taip pat nėra patenkinta didžioji visuomenės dalis. 40% respondentų nuomone, Lietuva nėra pilnai užsitikrinusi ES ir tarptautinių partnerių paramos.</p>
