Finansavimas orientuotas į problemų sprendimą, bet ne jų užkardymą
Lietuvos odontologų rūmai baiminasi, kad burnos ir dantų priežiūros paslaugos lietuviams taps vis labiau neįkandamos. Nors ir teigiama, kad finansavimas šioje srityje yra padidėjęs, tačiau jis esą panaudojamas neracionaliai: užuot daugiau finansavus dantų profilaktiką, imamasi daugiau resursų skirti jau problemoms gydyti. Prie žemo odontologinių paslaugų prieinamumo prisideda ir menkas valstybės finansuojamas odontologijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų kiekis. O štai net trečdalis lietuvių teigia, kad burnos ir dantų priežiūra jiems yra tikra finansinė našta, todėl kai kurie net ryžtasi dantis tvarkytis saulėtoje Turkijoje.
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų Tarybos narys Bronius Einars pastebėjo, kad nors Lietuva yra viena iš geriausią odontologijos paslaugų prieinamumą turinti šalis visoje Europos Sąjungoje, pastaraisiais metais labiau koncentruojamasi ne į odontologijos paslaugų prieinamumo didinimą ir efektyvaus finansavimo modelio kūrimo klausimus, bet į status quo išlaikymą[2]. Todėl, pasak jo, dabar būtini skubūs sprendimai, reikalingi pagerinti paslaugų prieinamumą.
B. Einars pastebi, kad valstybės finansuojamas pirmines ambulatorines odontologijos paslaugas gauna mažiau nei 25 proc. populiacijos (vaikai 57 proc., suaugusieji – 17 proc.), o pastaruoju metu šis skaičius dar labiau krito į žemumas ir pasiekė 19,5 proc. (vaikai 46 proc., suaugusieji – 14 proc.). Valstybės finansuojamas odontologijos paslaugas teikia tik 16 proc. sektoriuje veikiančių įstaigų.
Būtinybę imtis neatidėliotinų pokyčių rodo ryškiai nepakankama lietuvių burnos sveikata. O štai pagrindinė problema, pasak Odontologų rūmų tarybos pirmininkės dr. Vilmos Brukienės, yra klaidingas odontologijos paslaugų finansavimo modelis.
„Valstybė šiandien moka lietuviams už dantų nepriežiūrą. Milijonai skiriami dantų protezavimui, o burnos ligų profilaktikai – tik centai. O perskirstę tinkamai šiuos pinigus galėtume užtikrinti aukštos kokybės dantų priežiūrą vaikams, negalią turintiems žmonėms, kitoms socialiai remtinoms grupėms. Žmogus, pasirinkęs gydytis savo dantis privačioje praktikoje, turi turėti galimybę ir teisę pasinaudoti savo pinigais, sumokėtais į valstybės biudžetą”, – teigė prof. dr. V. Brukienė[2].
Pasak V. Brukienės, Odontologų rūmams rūpi šios problemos, todėl pirmą kartą Lietuvoje įvyks tokio masto tarptautinė diskusija, kurioje bus pristatyti įvairių šalių odontologinės priežiūros finansavimo modeliai, bus diskutuojama apie jų privalumus ir trūkumus.
Dantų priežiūra daugumai lietuvių – prabanga
Tuo tarpu tvarkytis dantis Lietuvoje yra beprotiškai brangu, o susidūręs su problemomis ne vienas dar kurį laiką kenčia ir vengia rodytis pas odontologus. Ir ne veltui – už konsultaciją didmiestyje gali tekti atseikėti ir 30–39 eurus, o už danties protezą gali nepakakti ir pusmečio atlyginimo. Jo kaina gali siekti ir 6 tūkst. eurų[5].
Tiesa, ne visiems įkandamos ir profilaktinės odontologinės paslaugos, pavyzdžiui, profesionali burnos higiena. Štai Vilniuje įsikūrusioje klinikoje „Prodentum“ burnos higiena vaikams atsieis nuo 29 iki 39 eurų, o suaugusiems – 59–89 eurus. Dantų balinimas atsieis ir 230 eurų.
Už dantų plombą teks mokėti nuo 40 iki 125 eurų, o plačiausiai kišenę teks atverti prireikus dantų protezų, kuriems padengti gali nepakakti ir kelių savo atlyginimų. Jų kaina odontologijos klinikose tiek Vilniuje, tiek Kaune siekia apie 6 tūkst. eurų.
Visgi, tolstant nuo pagrindinių miestų, krenta ir kainos. Net ir pačiame uostamiestyje paslaugos pigesnės nei Vilniuje ar Kaune, tačiau brangesnės nei Panevėžyje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje esančioje odontologijos klinikoje „Lavidenta“ profesionalią burnos higieną pavyks pasidaryti už 50 eurų, o išsibalinti dantis atsieis iki 250 eurų.
Laikina plomba – 15 eurų, helio plomba – 45–80 eurų, o estetinis plombavimas – iki 180 eurų. Visgi dantų implantai gali atsieiti net keliais tūkstančiais pigiau – jų kaina čia svyruoja nuo 300 iki 4 tūkst. eurų.
Negalintys skirti tokių resursų dantų tvarkymui didmiesčiuose, veikiausiai turės pasirinkti mažesnius Lietuvos miestus, pavyzdžiui, Panevėžį, Pakruojį, Joniškį ar Kupiškį. Šiuose miestuose veikiančios „Dantų centras“ klinikos tas pačias paslaugas teikia gerokai pigiau: konsultacijos kaina siekia 10 eurų, burnos higiena – 45–60 eurų, pigiausia laikina plomba kainuoja maždaug 10 eurų.
Daugumai už protezavimą teks susimokėti patiems
O kaipgi tais atvejais, kai žmogui žūtbūt reikia dantų protezų, bet jis neturi jokių finansinių galimybių už juos susimokėti? Atsakymas paprastas. Jei jūs – ne vaikas, pensininkas, nedarbingas ar iš dalies nedarbingas, ar jums nebuvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos – protezai finansuojami nebus[5].
Valstybinės ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė atkreipė dėmesį, kad visgi, jei esate apdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), dalis odontologinių paslaugų gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Pasak N. Bijanskienės, kompensuojamos pirminės odontologinės sveikatos priežiūros paslaugos kaip dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika ir kt.
Šias paslaugas galima gauti įstaigoje, sudariusioje sutartį dėl paslaugų teikimo su pirmines paslaugas teikiančiais odontologais ir jeigu joje dirba gyventojo šeimos gydytojas.
„Atkreipiame dėmesį, kad sveikatos apsaugos ministro įsakyme reglamentuota, kad įstaigose teikiant odontologinės priežiūros paslaugas, apdraustieji moka už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas odontologinės priežiūros paslaugų teikimui, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas.
Išskyrus vaikus ir asmenis, besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtinus asmenis, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą“, – teigė N. Bijanskienė[5].
Tiesa, situacija socialiai remtiniems dėl dantų priežiūros dėkingesnė. Pastarieji gali kreiptis į savivaldybę, kad jiems būtų pilnai kompensuotos ir procedūros metu sunaudotos priemonės. O štai dirbantiesiems kainų botagas yra negailestingas.
Privačias klinikas renkasi dėl ilgų eilių
Ne paslaptis, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios vis daugiau gyventojų nusprendžia savo dantų priežiūrą atiduoti privačioms klinikoms į rankas, yra ilgos eilės valstybinėse įstaigose. Tačiau, pasirodo, kad Europoje odontologijos paslaugų kainos yra panašios, tad bėgti kaip ir nėra kur.
Kalbėdamas apie odontologijos paslaugų įkainius kaimynėse šalyse, nacionalinio transliuotojo LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje odontologijos kabinetuose kainos panašios kaip ir Lietuvoje, o lenkai esą labiau linkę rinktis privačius stomatologijos kabinetus, mat valstybės teikiamos kompensacijos yra mažesnės nei būtų galima tikėtis[7].
Dėl to, pasak L. Vaičiūno, įstaigose, kuriose galioja valstybinės kompensacijos, yra kuklesnis paslaugų spektras. Pavyzdžiui, krūminiai dantys vis dar yra taisomi metalinėmis plombomis, ko pacientai jau esą privengia.
Atkreipiamas dėmesys, kad odontologijos paslaugų kainos panašios tiek Lietuvoje, tiek Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, tiek Lenkijoje. Tačiau Latvijoje ir Estijoje jos esą gali būti ir šiek tiek brangesnės.
Visgi, vertinant tai, jog vidutiniai atlyginimai Europos valstybėse skiriasi ir kai kur net ženkliai, net trečdalis Lietuvoje gyvenančių žmonių teigia, kad tokios paslaugos yra gana didelė našta, nors bendrai Europoje, Eurostato duomenimis, tas procentas yra mažesnis[7].
Tvarkytis dantų vyksta net į Turkiją
O štai taupesni tautiečiai tvarkytis savo šypsenų skrenda net į Turkiją bei juokauja, kad už dar mažesnę kainą nei Lietuvoje atsieitų vien dantų tvarkymas, jie ne tik parsiveža holivudinę šypseną, bet dar ir pasidžiaugia turkiška saule ir šiluma.
Tačiau Lietuvos odontologai tokius šypsenų turizmu užsiimančius tautiečius įspėja, jog šie daug kuo rizikuoja. O gal tokie perspėjimai girdisi dėl to, kaf galbūt odontologai išsigando bėgančių potencialių klientų?
Odontologės Birutės Šlekienės teigimu, apie Turkiją tautiečiai esą sužinoję iš socialinių tinklų, kur skundėsi turkišku gydymu nusivylę vartotojai[8].
Anot jos, kasmet į Turkiją gydytis dantų vyksta šimtai tūkstančių žmonių, tačiau B. Šlekienė pataria neapsigauti pigiu masalu – paprastai ten dantų karūnėlės esą būna didesnės ir baltesnės nei gaminamos įprastai – agresyviai bei negrįžtamai nušlifuojant danties audinius, todėl vėliau seka tokios komplikacijos kaip dantų jautrumas, skausmas, tinstančios ir uždegiminės dantenos, nepatogus kramtymas ar net dantų nervų nekrozė.
Todėl B. Šlekienė pataria dantų gydytojus rinktis ypač atidžiai, įvertinant jų kvalifikaciją bei sugebėjimus, profesionalumą ir kitus svarbius aspektus. Ji siūlo neapsigauti siūlomomis pigesnėmis paslaugomis. Juk nemokamas sūris – tik pelėkautuose.
