Prabangų būstą įsigyti norinčių daugiau, nei tokio NT pasiūlos?
2025-ieji tapo išskirtiniais metais Lietuvos prabangaus nekilnojamojo turto rinkoje. Sandorių skaičius ir jų vertė pasiekė istorines aukštumas, o prestižiniai objektai Vilniaus senamiestyje, kituose sostinės mikrorajonuose bei pajūryje buvo parduoti už rekordinę kainą. Šio segmento pirkėjai rinkosi apgalvotai ir ramiai, o rinkos aktyvumas rodo, kad prabangus būstas išlieka patraukli investicija net ir geopolitinių įtampų laikotarpiu.
Didžiausias praėjusių metų sandoris buvo 325 kv. m butas „Miesto vilos“ projekte Aguonų gatvėje Vilniuje, parduotas už 4,4 mln. eurų – vos 200 tūkst. eurų mažiau nei iki šiol didžiausias šalies sandoris.
Kiti reikšmingi sandoriai apima 238 kv. m butą J. Basanavičiaus gatvėje už 3 mln. eurų ir 254 kv. m butą Paupio mikrorajone, Aukštaičių gatvėje, parduotą už 2,99 mln. eurų. Į dešimtuką įtraukti ir 478 kv. m namas Klaipėdoje, Litorinos gatvėje (2,9 mln. eurų), 225 kv. m butas „Pranciškonų parkas“ projekte Lydos gatvėje (2,65 mln. eurų), 1600 kv. m namas Bajoruose (2,6 mln. eurų), 149 kv. m butas Vaclovo Chomskio gatvėje (2,45 mln. eurų), 116 kv. m butas prie Neries (2,4 mln. eurų), 351 kv. m butas Kaune, Kauno alėjoje (2,36 mln. eurų) bei 416 kv. m namas M. K. Čiurlionio gatvėje Vilniuje (2,1 mln. eurų).
Ekspertų teigimu, prabangaus būsto paklausa šiuo metu gerokai viršija pasiūlą, ypač didelių butų segmente. Šie objektai dažniausiai perkami už nuosavas lėšas, o užsienio pirkėjai dažniau renkasi nuomą – mėnesio išlaidos nuomai esą gali siekti net 10 tūkst. eurų.
Dėl geopolitinės situacijos užsienio investuotojų skaičius pastaraisiais metais mažėjo, tačiau vietiniai pirkėjai išlieka aktyvūs ir linkę įsigyti didelius, gerai įrengtus butus ir namus.
Pirkėjai renkasi vietą, plotą ir papildomas patogumus, naujų projektų teks palaukti
Prabangaus būsto statusą lemia keli pagrindiniai kriterijai: vieta miesto centre ar senamiestyje, saugi ir rami kaimynystė, aukštesnė vieta su panoraminiu vaizdu, požeminės stovėjimo vietos, galimybė įsigyti kelias vietas, erdvūs balkonai ir terasos, žaliosios zonos, konsjeržo paslaugos, vyno rūsys, šildomi takeliai bei išskirtinis apšvietimas. Pirkėjams taip pat svarbu, kad šalia gyventų panašaus socialinio statuso žmonės, o aplinka būtų pritaikyta komfortiškam gyvenimui bei investicijoms.
Vystytojai kol kas neskuba statyti didelių butų – 200–250 kv. m ploto objektai reikalauja specialios patirties ir dažniausiai atsiranda tik susijungus dviem butams. Be to, naujų projektų startas stabdomas dėl ilgo statybų leidimų derinimo ir rinkos jautrumo geopolitinėms įtampoms. Vilniuje naujų prabangių projektų galima tikėtis tik po 1–1,5 metų.
2025 m. prabangaus segmento sandorių suma siekė 85 mln. eurų, lyginant su 50 mln. eurų 2024-aisiais. Ekspertai vertina, kad tai parodo ne tik finansinę šio segmento patrauklumą, bet ir pirkėjų pasitikėjimą rinka. Jei kaina atitinka rinkos vertę, prabangus būstas parduodamas greitai – kai kuriais atvejais sandoriai užbaigiami vos per kelis mėnesius.
Norinčių yra daug, bet ką pirkti – pasirinkimas labai ribotas
Parduodamų butų skelbimų Lietuvos didmiesčiuose sparčiai mažėja, o tai stiprina konkurenciją tarp pirkėjų ir skatina kainų augimą. 2025 metų pabaigoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje aktyvių skelbimų sumažėjo nuo 911 iki 676, o vidutinė pasiūlos kaina per metus išaugo apie 18 proc.
Mažiausi butai sulaukė ypatingo dėmesio – vieno kambario būstų kainos pakilo apie 40 proc., dviejų kambarių – 17,5 proc., o trijų kambarių – 16,6 proc. Daug savininkų pasitraukė iš rinkos arba laukė palankesnio momento, o dalis sandorių vyko „lokaliai“, be ilgalaikių skelbimų, todėl rasti norimą būstą tampa vis sunkiau.
Ekspertai teigia, kad, nepaisant sparčiai augančių kainų, Lietuvos didmiesčių NT rinka išlieka aktyvi ir pelninga. Vilnius išlieka brangiausiu miestu, Kaunas sparčiai vejasi sostinę, ypač ekonominės klasės segmente, o Klaipėdoje kainos svyruoja priklausomai nuo mikrorajono.
Palūkanų normų mažėjimas ir planuojama pensijų reforma gali paskatinti pirkėjų aktyvumą, tačiau įperkamo būsto problema išlieka. Nuo 2026 metų įsigalios naujas nekilnojamojo turto mokestis, taikomas antriems ir kitiems objektams, todėl kai kuriems savininkams gali tekti peržiūrėti turto portfelius. Mažėjanti pasiūla, augančios kainos ir nauji mokesčiai dar labiau akcentuoja, kad pirkėjams reikia greitai reaguoti ir atsakingai vertinti savo finansines galimybes.
