Pernelyg karpyti kalėdinio biudžeto neketina
Iš prekystalių dar nespėjus patraukti Vėlinių žvakių ir vainikų, didžioji dalis verslininkų jau ėmė ruoštis Kalėdoms ir šalia išskaptuotų moliūgų statė žaliaskares eglutes. Viliojanti kalėdinė atributika jau sudomino ir pirkėjus, o šių, panašu, negąsdina nei prasidėjęs šildymo sezonas, nei auganti infliacija. Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis tautiečių išleisti mažiau kalėdinėms dovanoms nežada, o kai kurie jų net pasiruošę atseikėti triženkles sumas namų dekoracijoms. Tokią gyventojų elgseną galėjo lemti ir išankstinis „rogių ruošimas dar vasarą“ – paaiškėjo, kad dauguma finansines „pagalves“ pradėjo kaupti vasaros metu ir gerokai apkarpė savo išlaidas.
Tarptautinės siuntų bendrovės „Venipak“ užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad nors auganti infliacija gyventojus priverčia dažniau planuoti savo pirkinius, tačiau smarkiai mažinti savo šventinių pirkinių biudžetą planuoja vos 9 proc. lietuvių ir tiek pat estų bei 10 proc. latvių[1].
Didžiausia dalis Baltijos šalių gyventojų dovanoms planuoja skirti nuo 101 iki 200 eurų, o Lietuvoje 31 proc. apklaustųjų teigė ketinantys išleisti nuo 51 iki 100 eurų. Iki 500 Eur sumą šventiniams pirkiniams ketina skirti 17 proc. lietuvių, 16 proc. estų ir 11 proc. latvių. O štai 11 proc. lietuvių, 13 proc. estų ir 19 proc. latvių teigė, jog prieš planuodami išlaidas dovanoms, visų pirma norėtų sulaukti pirmosios sąskaitos už šildymą.
Tačiau „Venipak“ marketingo vadovė Asta Raudonienė atidėti pirkinių nerekomenduoja, mat prekyba artėjant didžiosioms metų šventėms jau intensyvėja, o visai netrukus esą sulauksime ir „Juodojo penktadienio“ bei „Kibernetinio pirmadienio“, todėl pirkimas, ypač internete, taps aktyvesnis, o norimų prekių gali nebelikti.
Taupyti pradėjo dar vasarą
Tokį gyventojų elgesį galimai lėmė ir dar vasarą pradėta kaupti finansinė „pagalvė“ bei apkarpytos nebūtinosios išlaidos. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje Medicinos banko iniciatyva atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad vasarą savo finansinių įpročių nepakeitė kiek daugiau nei trečdalis (33 proc.) tautiečių[3].
„Šaltasis metų laikas, kurio metu išlaidos tradiciškai išauga, visuomet yra vienas iš didžiausių vartotojų dirgiklių. Tai, kad tik vienas iš trijų į artėjantį rudenį nekreipė dėmesio yra tikrai iškalbingas faktas, parodantis situacijos rimtumą. Artėjanti žiema, didėjančios palūkanų normos, infliacija ir kainų šuolis – nuo maisto iki elektros – palies arba jau palietė bene visus. Tokios situacijos primena, kaip svarbu turėti santaupų ir būti pasiruošus galimai krizei, nes sunkmetis ateina neplanuotai“, – komentavo Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška[3].
Apklausos metu paaiškėjo, kad daugiausiai (33 proc.) gyventojų rinkosi taupyti dar vasarą apkarpydami savo išlaidas, o 30 proc. pažymėjo taupę papildomai. Pastebėta, kad daugiausiai vasarą išlaidas mažino bedarbiai (44 proc.), pensininkai (40 proc.) ir namų šeimininkės (37 proc.). Išlaidų mažinimo neišvengė ir aukščiausio lygio vadovai (22 proc.), kurių pajamos nepalyginamai didesnės už aukščiau išvardytų asmenų grupių.
J. Ivaška pastebėjo, kad esminius sprendimus priimantys aukščiausio lygio vadovai iš visų įmanomų priemonių dažniausiai (35 proc.) rinkosi papildomą taupymą. Pasak eksperto, šie žmonės supranta, kaip svarbu šiuo metu turėti finansinį rezervą, o kad jo neprireiks esą nebetiki nė vienas. Idealiu atveju, anot J. Ivaškos, kiekvienas namų ūkis turėtų būti sukaupęs bent 3-6 mėnesių dydžio išlaidų „pagalvę“.
Namus puoš nežiūrėdami į kainą
Tuo tarpu patiems gyventojams šventinės išlaidos asocijuojasi su malonumu – vieni jų džiaugiasi įsigiję modernias Kalėdų eglutes, o kiti – prašmatniai išsipuošę savo namus. Gyventojai teigė neketinantys taupyti švenčių sąskaita ir dar prieš šias Kalėdas planuoja įsigyti įvairių dekoracijų, žaisliukų, įvairių kitų smulkmenų.
„Žalios stotelės“ pardavėja-konsultantė Danutė atkreipė dėmesį, kad parduotuvė kalėdine atributika pradėjo prekiauti dar spalio pradžioje, o pirkėjai pirkdami Vėlinių žvakes, kartu pasiimdavo ir kalėdinę dekoraciją. Pasak jos, tokiu sprendimu iš anksto prekiauti šventine atributika žmonės buvo patenkinti, o ypatingai – įmonės, besiruošiančios šventiniam šurmuliui iš anksto[5].
„Ikea“ atstovė Renata Dantė atkreipė dėmesį, kad vartotojų įpročiai – labai panašūs, mat vos atsiradus pirmosioms dekoracijoms lentynose, žmonės jas puola pirkti.
Apklausus gyventojus, kiek šie ketina šiais metais išleisti Kalėdų dekoracijoms, net 42 proc. atsakė planuojantys išleisti tiek pat, kiek ir pernai metais, o 20 proc. apklaustųjų – netgi ir daugiau.
„Jeigu klausiame, kiek planuoja išleisti dovanoms, tai apie 20 proc. teigė išleisiantys iki 30 eurų, labai panaši proporcija – iki 100 eurų ir maždaug ketvirtadalis teigia, kad išleis apie 200 eurų. Lygiai taip pat ir su išlaidomis, jos pasiskirsto labai panašiai“, – komentavo R. Dantė[5].
