Lietuva tarp trijų didžiausią infliaciją patiriančių šalių
Lietuvoje situacija blogėja vos ne kasdien. Dėl infliacijos grimasų čia žmonės taip priversti apkarpyti savo poreikius, kad Lietuva jau paskelbta viena iš penkių vargingiausiai gyvenančių šalių, o pagal infliacijos rodiklius taip pat esame kone blogiausioje situacijoje. Aukštesnė infliacija nei Lietuvoje yra tik Turkijoje ir Estijoje.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė dr. Viktorija Tauraitė sako, kad jei ir toliau laikysimės panašiame lygmenyje, bus galima teigti, kad infliacijos piką jau pasiekėme.
Tačiau blogiausia tai, kad Lietuva skyla į dvi dalis, o viduriniosios klasės linija tirpsta it pirmasis sniegas.
Visi Lietuvos žmonės kaip ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja dr. V. Tauraitė pastebėjo, kad Lietuvoje brangsta viskas: maisto prekės, drabužiai, avalynė, būsto paskolos ir kitos prekės[3].
Dėl didžiulės infliacijos tampa sunku ir išgyventi su ta pačia suma pinigų, mat krepšelis, kuriuo galima apsirūpinti už tas pačias lėšas, tampa vis tuštesnis.
Lietuva pagal infliacijos lygį, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, tarp 38 tiriamų pasaulio šalių užima trečiąją vietą. Čia infliacija jau siekia 22,4 proc. Virš jos rikiuojasi Turkija (infliacija – 80,2 proc.), o antroje vietoje – Estija (infliacija – 24,8 proc.).
Lietuva jau vargingiausių šalių penketuke
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) neabejoja, kad infliacija yra viena iš pagrindinių problemų šalyje.
LLRI apskaičiavus 2022 m. I ketvirčio ekonomikos vargo indeksą ES kontekste, Lietuva pateko į šalių, patiriančių didžiausią ekonominį vargą penketuką (Ispanija, Graikija, Slovakija, Italija, Lietuva), sąrašą.
Mokslininkė V. Tauraitė nurodo, kad infliacijos kilimui mūsų šalyje didžiausią įtaką turėjo energetikos išteklių kainų lygio kilimas.
Pagal maisto prekių kainų lygio kilimą Lietuva taip pat pasižymėjo ypatingai aukštais rodikliais. Štai Turkijoje jis siekė 90,3 proc., Vengrijoje – 33,1 proc., o Lietuvoje – 30,6 proc.
Šių metų spalio mėnesį, lyginant su rugsėju, labiausiai brango kopūstai (42,9 proc.), pomidorai (55,3 proc.) ir agurkai (61,4 proc.). Žvelgiant į bendrą prekių vartojimo krepšelį, labiausiai pabrango drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai bei transporto paslaugos[3].
Tikisi pagerėjimo, bet kada jis bus, prognozuoti nedrįsta
Visgi, itin pesimistiškomis ateities prognozėmis V. Tauraitė dalintis nedrįso. Ji nurodė, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, spalio mėnesį metinė infliacija jau buvo 0,5 procentiniais punktais mažesnė nei rugsėjo mėnesį. Todėl, pasak jos, jei ir toliau ekonominės sąlygos išliktų daugmaž panašios ir neblogėtų, tikėtina, kad jau būtų galima teigti, jog rugsėjo mėnesį buvo pasiektas infliacijos pikas, kai ji buvo lygi 24,1 proc.
Ekspertės tvirtinimu, prie infliacijos lygio mažinimo prisideda Europos centrinio banko pradėta vykdyti monetarinė politika.
„Tokios politikos poveikis pinigų pasiūlos sumažėjimas rinkoje, bazinių palūkanų normos didinimas, investicijų susitraukimas ir visa tai galiausiai turėtų lemti ir infliacijos sumažėjimą“, – teigė V. Tauraitė[3].
Pasak jos, optimistiškiausias prognozes Lietuvai šiuo metu pateikia Finansų ministerija, kuri jau 2023 metams prognozuoja, kad infliacija sudarys 6 proc. Visgi, Lietuvos bankas tokiomis optimistinėmis žiniomis kol kas dalintis neskuba ir prognozuoja 8,4 proc. infliacijos dydį. Europos Komisijos prognozėmis, infliacija Lietuvoje bus dar didesnė ir sieks 9,1 proc.
Kuris scenarijus galiausiai pasitvirtins, viskas esą priklausys nuo Europos centrinio banko vykdomos monetarinės politikos ir nuo to, kaip į jo priimamus sprendimus sureaguos rinka. Tačiau nepaisant to, didelę įtaką infliacijai turi ir išorinės aplinkybės kaip antai karas Ukrainoje, energetikos išteklių krizė, tiekimo grandinių sutrikimai ir kt.
Galiausiai suprastėjusią ekonominę situaciją jaučia ir namų ūkiai – didžioji dalis namų ūkių teigė savo finansinę padėtį vertinantys vidutiniškai (53 proc.), o jau 60 proc. jų nurodė, kad turimi finansiniai įsipareigojimai tampa našta. Dar didesnė dalis (76 proc.) namų ūkių nurodė neturintys rekomenduojamo 3-6 mėn. santaupų rezervo.
Lietuvos prekybininkams ir valdžiai rodo vidurinį pirštą – ir toliau važiuoja apsipirkti į Lenkiją
O kol infliacija bado tautiečių akis ir pinigines, dalis jų pasiduoti niūrioms nuotaikoms neketina ir vyksta apsipirkti į Lenkiją neremdami savo pinigais išbadėjusių vietinių prekybininkų. Arba tiksliau – nemokėdami mokesčių nuo savo pirkinių dar labiau išbadėjusiai Lietuvos valdžiai.
Nepaisant to, kad kainų augimas tęsiasi jau seniai, o apsipirkinėjimo už Lietuvos sienos banga kaip ir turėtų būti nuslūgusi, spalio mėnesį buvo vis dar fiksuojami dideli srautai lietuvių, plūstančių apsipirkti į kaimyninę Lenkiją[4].
Gerų žinių Lietuvos prekybininkams nerodo ir negailestinga statistika – vos per pusmetį lietuviai Lenkijoje paliko 130 mln. eurų, kas yra didžiausia suma per pastaruosius dvejus metus[5]. O štai 2019-aisiais, kai dar nebuvo su pandemija susijusių apribojimų, lietuviai Lenkijoje paliko daugiau nei 300 mln. eurų per metus.
O gerų žinių nėra – Lenkijoje dar ilgai bus geriau
Ekonomistas Tadas Povilauskas teigė gerų žinių neturintis, mat lyginant su euru, zloto kursas yra pigus, kas dar labiau paskatina vykti į Lenkiją.
Lyginant infliacijos klausimą, skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje esą nėra labai ženklus – rugsėjo mėnesį atitinkamai 22 ir beveik 18 procentų. Tačiau, pasak T. Povilausko, kadangi maistas Lenkijoje istoriškai yra pigesnis, artimiausiu metu srautai esą niekur nedings.
Tačiau į Lenkiją tautiečiai leidžiasi ne tik pigesnio maisto, bet ir pigesnių degalų ieškoti. Štai Lenkijoje iki spalio pabaigos nebuvo taikomas Pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktas ir buvo sumažintas akcizas degalams nuo 23 iki 8 procentų.
Sumažėjusią apyvartą spėjo pajusti ir netoli Lenkijos veikiantys prekybos tinklai. Štai „Norfos“ prekybos įmonių savininkas Dainius Dundulis teigė, kad smukusi apyvarta pastebima parduotuvėse greta pasienio.
Visgi, ekonomistas R. Povilauskas prognozavo, kad maisto kainos Lietuvoje dar iki naujų metų turėtų kilti, o vėliau, tikėtina, stabilizuosis.
Kol vieni skursta, kiti išlaidauja nebūtinosioms prekėms
Rodos, tai kur gi yra tas balansas, kai nuolat kalbama apie stipriai smogiančias kainas, bet tuo tarpu per staiga išpopuliarėjusį „juodąjį penktadienį“ stebimas visiškai priešingas efektas?
Galbūt išties jau turime dvi Lietuvas? Vieną, kurioje pensininkė prie kasos krapšto monetas duonos kepalėliui ir kitą, kurioje pinigais taškomasi į kairę ir dešinę?
Kad ir kaip bebūtų keista, infliacija tautiečiams nesutrukdė pasinaudoti „juodojo penktadienio“ akcija. „Swedbank“ duomenimis, šių metų „juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną iš viso Lietuvos interneto parduotuvėse buvo išleista daugiau kaip 9 mln. eurų, o lyginant su pernai metais, ši suma išaugo 21 proc., beveik dešimtadaliu padidėjo ir vidutinė apsipirkimo suma[6].
„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas teigė, kad laikotarpiu nuo lapkričio 21 iki 27 dienos gyventojų išlaidos apsiperkant internetu sudarė daugiau kaip 49 mln. eurų ir buvo apie 23 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
D. Trumpicko teigimu, iš šių duomenų akivaizdu, kad gyventojai vis dar turi rezerve sukaupę lėšų ir per daug savęs neriboja pirkdami ne pirmo būtinumo prekes. Anot jo, vieno apsipirkimo internete suma padidėjo kone dešimtadaliu. Tad, pasak jo, galima daryti prielaidą, kad gyventojų išlaidos augo beveik tiek pat, kiek ir gaunamos darbo pajamos.
Tuo tarpu e. prekybos centras „Pigu.lt“ per „juodąjį penktadienį“ skaičiavo rekordinius pardavimus[7]. Skelbiama, kad prekybos centras šiemet pasiekė visų laikų „juodojo penktadienio“ pardavimų rekordą, kai užsakymų skaičius viršijo 26,7 tūkst.
Vis pakimba ant fiktyvių nuolaidų
Kita vertus, po „juodojo penktadienio“ akcijų dažnai seka nusivylimas, mat pastebima, kad nuolaidos išties nebuvo vertos stoviniavimo ilgose prekybos centrų eilėse, ar naršymo elektroninių parduotuvių puslapiuose, o kartais kainos „akcijų“ metu būna net ir didesnės nei įprastos. Tačiau kaip ir kasmet iš nusivylimų nepasimokoma ir vėl išgirdus apie nuolaidas, stačia galva neriama į pirkimo vajų.
„Revolut“ atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai itin pasitiki internetinėmis parduotuvėmis ir nebijo jose pirkti nepaisant to, kad pripažįsta dažnai susiduriantys su netikromis „juodojo penktadienio“ ar vis labiau populiarėjančio „kibernetinio pirmadienio“ nuolaidomis[8].
Tyrimas parodė, kad net 60 proc. lietuvių teigė susiduriantys su fiktyviomis nuolaidomis, kai prekės prieš „juodąjį penktadienį“ ar „kibernetinį pirmadienį“ yra pabranginamos.
