Lietuva išsiskiria vienu sparčiausių darbo kaštų augimų Europoje
Darbo jėga Lietuvoje brangsta greičiau nei daugumoje Europos valstybių – ir tai jau tampa aiškia tendencija. 2025 metais darbo kaštai šalyje šoktelėjo net 9,2 proc., daugiau nei dvigubai viršydami bendrą Europos Sąjungos augimo tempą.
Pagal šį rodiklį Lietuva patenka tarp lyderių euro zonoje. Sparčiau darbo kaštai augo tik keliose valstybėse – Bulgarijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomika sparčiai vejasi turtingesnes šalis, tačiau kartu kelia iššūkių verslui[1].
Bendrai ES darbo kaštai augo 4,1 proc., o euro zonoje – 3,8 proc. Tad Lietuvos augimo tempas aiškiai išsiskiria visos Europos kontekste.
Užmokesčiai kyla, bet skirtumai tarp šalių išlieka
2025 metais vidutinė darbo valandos kaina Europos Sąjungoje siekė 34,9 euro, o euro zonoje – 38,2 euro. Tai nuoseklus augimas, palyginti su 2024 metais, kai šie rodikliai buvo atitinkamai 33,5 ir 36,8 euro.
Tačiau už šių vidurkių slypi labai skirtingos realybės. Rytų Europoje darbo kaštai išlieka gerokai mažesni – Bulgarijoje jie siekia 12 eurų, Rumunijoje 13,6 euro, Vengrijoje 15,2 euro.
Tuo metu Vakarų ir Šiaurės Europoje darbo jėga kainuoja kelis kartus daugiau. Liuksemburge valanda darbo atsieina 56,8 euro, Danijoje – 51,7 euro, o Nyderlanduose – 47,9 euro.
Lietuva išsiskiria mažomis papildomomis darbo sąnaudomis
Svarbu suprasti, kad darbo kaštai – tai ne tik atlyginimas. Jie susideda iš dviejų dalių: darbo užmokesčio ir papildomų darbdavio išlaidų, tokių kaip socialinės įmokos ar kiti mokesčiai.
Lietuva šioje vietoje išsiskiria visoje ES. Papildomos išlaidos čia sudaro tik 5,5 proc. visų darbo kaštų – tai vienas mažiausių rodiklių Europoje. Mažesnis fiksuotas tik Rumunijoje (4,8 proc.), o kiek didesnis – Maltoje (5,8 proc.).
Palyginimui, ES vidurkis siekia 24,8 proc., o euro zonoje – 25,6 proc. Kai kuriose šalyse šis skaičius dar aukštesnis: Prancūzijoje – 32,3 proc., Švedijoje – 31,7 proc., Slovakijoje – 28,6 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje didesnė darbo kaštų dalis atitenka pačiam darbuotojui, o ne papildomiems mokesčiams.
Tik Maltoje buvo fiksuotas itin mažas pokytis
2025 metais darbo kaštai augo beveik visose Europos šalyse. Euro zonoje vienintelė išimtis buvo Malta, kur užfiksuotas nedidelis –0,5 proc. pokytis.
Didžiausi šuoliai, kaip ir Lietuvoje, stebimi Vidurio ir Rytų Europoje. Bulgarijoje darbo kaštai augo 13,1 proc., Kroatijoje – 11,6 proc., Slovėnijoje – 9,3 proc.
Tuo metu Vakarų Europos valstybėse augimas buvo gerokai nuosaikesnis. Prancūzijoje jis siekė 2 proc., Italijoje – 3,2 proc., o Ispanijoje, Kipre ir Liuksemburge – apie 3,5 proc.
Už euro zonos ribų visos šalys taip pat fiksavo augimą. Sparčiausiai kilo Rumunijoje (10,6 proc.), Vengrijoje (8,9 proc.) ir Lenkijoje (8,8 proc.), o lėčiausiai – Danijoje (3 proc.).
Lietuviai svajoja apie darbą startuoliuose
Tuo tarpu gerėjantį ekonominį gyvenimą rodo ir situacija Lietuvos startuoliuose. Tyrimai rodo, kad būtent atlygis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau specialistų renkasi šį sektorių. Jaunesnieji IT specialistai čia vidutiniškai uždirba apie 2,9 tūkst. eurų per mėnesį, o kylant karjeros laiptais atlyginimai sparčiai auga – vidurinio lygio specialistai jau gali tikėtis apie 4,8 tūkst. eurų[2].
Dirbantieji su dirbtiniu intelektu ar mašininiu mokymusi vyresniame lygyje pasiekia apie 6,7 tūkst. eurų, o ekspertų ir technologijų vadovų atlygis viršija 7 tūkst. eurų per mėnesį. Toks atlyginimų šuolis aiškiai rodo, kaip greitai startuoliuose atsiperka kompetencijos ir patirtis.
Vis dėlto aukšti atlyginimai neapsiriboja vien IT sritimi. Nors technologijų specialistai išlieka geriausiai apmokami, startuoliai vis aktyviau ieško ir kitų sričių profesionalų – rinkodaros, finansų, pardavimų ar atitikties ekspertų. Jų atlyginimai mažesni, tačiau taip pat konkurencingi: rinkodaros specialistai uždirba nuo maždaug 2,4 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o finansų srityje atlygis svyruoja nuo 1,9 tūkst. iki beveik 5 tūkst. eurų, priklausomai nuo patirties.
Tuo pačiu startuoliai siūlo ne tik finansinę naudą, bet ir galimybę dirbti tarptautinėse komandose, dažnai nuotoliniu būdu, todėl šis sektorius išlieka vienas patraukliausių darbo rinkoje, nepaisant vis dar jaučiamo talentų trūkumo.
