Lietuva – tarp ES lyderių pagal nuosavą būstą

Lietuvoje nuosavas būstas – įprasta realybė, Europoje vaizdas labai skirtingas

Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2024 m. vidutiniškai 68 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyveno jiems priklausančiame būste, o likę 32 proc. – nuomojamame. Tačiau šis vidurkis slepia didelius skirtumus tarp atskirų valstybių. [1]

Lietuva patenka tarp šalių, kuriose nuosavas būstas yra labai paplitęs. Kartu su tokiomis valstybėmis kaip Rumunija, Slovakija, Vengrija ar Kroatija, Lietuva išsiskiria tuo, kad didžioji dauguma gyventojų gyvena jiems priklausančiuose namuose ar butuose. Tai reiškia, kad nuosavybė čia yra įprasta gyvenimo forma, o ne išimtis.

Tuo pat metu Vakarų Europoje matomas kitoks vaizdas. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavą būstą turi mažiau nei pusė gyventojų, o nuoma laikoma normaliu ir ilgalaikiu sprendimu. Panaši situacija stebima ir Austrijoje ar Danijoje.

Gyvenimo realybė skirtingose šalyse lemia ir skirtingas visuomenės reakcijas

Šie skirtumai paaiškina, kodėl diskusijos apie būsto politiką ar nekilnojamojo turto apmokestinimą skirtingose šalyse sulaukia nevienodų reakcijų. Ten, kur didelė visuomenės dalis gyvena nuomojamame būste, sprendimai dėl nuosavybės ar jos apmokestinimo paliečia mažesnę gyventojų dalį.

Lietuvoje situacija kitokia. Čia nuosavas būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis turtas ir ilgalaikio saugumo garantas. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję su nekilnojamuoju turtu, automatiškai tampa plačiai juntami visuomenėje.

Tai rodo ir reakcijos į naujus NT mokesčius ir kitas reformas, kai viešose diskusijose žmonės ima svarstyti ar tikrai verta turėti savo namus. Apie šį skirtumą kalbėjo ir Seimo narys Algirdas Sysas, pabrėždamas Lietuvos išskirtinumą Europos Sąjungoje:

„Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių – lietuvius visus padarėm nekilnojamo turto turėtojais. Mes pirmaujam Europos Sąjungoj būtent turint privatų būstą, nesvarbu, ar jis ten daugiabutį, ar name. Užsieny einama šiek tiek kitu keliu. Yra daugiau municipalinio būsto arba savivaldybinio, ir žmonės nuomoja, tada jie labiau juda.“

Kodėl būsto tema Lietuvoje tampa vis jautresne?

„Eurostat“ duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje būstas dažnai susijęs ne tik su nuosavybe, bet ir su kasdieniais iššūkiais. 2024 m. beveik penktadalis gyventojų nurodė turintys sunkumų tinkamai apšildyti savo būstą – tai vienas aukštesnių rodiklių ES.

Tai reiškia, kad nuosavas būstas Lietuvoje dažnai nėra perteklinis turtas ar investicija, o būtina gyvenimo sąlyga. Todėl visuomenės reakcijos į būsto politikos pokyčius dažnai kyla ne iš emocijų, o iš praktinių rūpesčių, susijusių su išlaidomis, mokesčiais ir kasdieniu gyvenimu.

Europos būsto statistika rodo, kad vieningo modelio nėra. Skirtingos šalys gyvena pagal skirtingas tradicijas ir ekonomines realijas, todėl ir diskusijos apie būstą bei jo apmokestinimą natūraliai vyksta skirtingame kontekste.