Migracijos paktą gali tekti peržiūrėti
Naujausi neteisėtos migracijos atvejai Europoje iš naujo pakurstė diskusijas dėl ES migracijos politikos veiksmingumo, todėl Lietuva, kitais metais pirmininkausianti Europos Sąjungos Tarybai, svarsto galimybę inicijuoti Migracijos ir prieglobsčio pakto peržiūrą.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad pirminė pakto taikymo praktika atskleidė spragas, kurios gali apsunkinti valstybių gebėjimą operatyviai reaguoti į migracijos krizę ir užtikrinti išorės sienų apsaugą[1].
„Daug tų dalykų yra, įvertinsime Migracijos ir prieglobsčio paktą, kaip jis veikia, nes jis įsigaliojo tik šių metų birželio 12 dieną, jeigu neklystu. (…) Pagrindinė turbūt problema, ką jau pamatėme, – tai, kad Migracijos ir prieglobsčio paktas apriboja pasienio tarnybų galimybes veikti pasienyje. Tą pamatėme ir Ispanijoje, bet ispanai, matydami dešimtūkstantinę minią, kuri užplūdo Seutą, vis tiek ėmėsi priemonių“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.
Pasak M. Katelyno, nors Migracijos ir prieglobsčio paktas visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo tik šių metų birželio 12 dieną, jau dabar matyti, kad kai kurios jo nuostatos riboja pasienio tarnybų galimybes operatyviai reaguoti į neteisėtos migracijos atvejus. Ministro teigimu, naujasis reguliavimas negali tapti kliūtimi valstybių saugumui, todėl jo veiksmingumas turės būti įvertintas atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir augantį spaudimą prie Europos Sąjungos išorės sienų.
Lietuva migracijos klausimus kels ES lygiu
Nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, migracijos politika taps vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų. Anot M. Katelyno, Lietuva sieks įvertinti, kaip praktikoje veikia Migracijos ir prieglobsčio paktas, ir prireikus inicijuoti diskusijas dėl galimų jo pakeitimų.
„Tikrai yra daug valstybių narių, kurioms tai aktuali problema, ypač toms, kurios turi išorinę Europos Sąjungos sieną, kurios mato tas problemas ir aktyviai jas kelia. Atlikus pirminį įvertinimą, kaip tas paktas veikia, galbūt spėsime pateikti pasiūlymus, surinkti juos iš valstybių narių, kad galėtų jau kita šalis po mūsų pirmininkavimo, tai pati Graikija, kuri irgi susiduria su migracijos spaudimu, tas problemas spręsti“, – teigė ministras.
Seutos krizė išryškino ES migracijos politikos iššūkius
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę Lietuva, reaguodama į masinį migrantų antplūdį Ispanijai priklausančiame Seutos anklave, kartu su dar 20 Europos Sąjungos valstybių paragino skubiai koordinuoti bendrą Bendrijos atsaką ir stiprinti išorės sienų apsaugą. Lietuvos vertinimu, Europos Sąjunga turi kuo greičiau suteikti Ispanijai reikalingą paramą, o migracijos politika turi užtikrinti veiksmingą išorės sienų kontrolę ir nesudaryti prielaidų naujoms neteisėtos migracijos bangoms.
Diskusijas paskatino liepos pabaigoje kilusi krizė Seutoje, kai į Ispanijai priklausantį anklavą iš Maroko neteisėtai pateko apie 50–70 tūkst. žmonių. Per šį masinį persikėlimą žuvo daugiau kaip 100 žmonių, o Ispanijos valdžia buvo priversta skubiai imtis priemonių migrantų srautams suvaldyti. Dauguma neteisėtai atvykusių migrantų vėliau paliko anklavą.
Lietuvos institucijų vertinimu, šie įvykiai dar kartą parodė, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti išorės sienų apsaugą ir ieškoti efektyvesnių sprendimų, kurie leistų valstybėms greičiau reaguoti į migracijos krizes bei užtikrintų didesnį Bendrijos saugumą. Būtent šie iššūkiai, tikėtina, taps vienais svarbiausių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai ir vertinant, ar dabartinis Migracijos ir prieglobsčio paktas pakankamai atitinka pasikeitusią saugumo situaciją Europoje.
