<h2>Darbo užmokestis nespėja paskui infliaciją</h2>
<p>Lietuvoje infliacija jau rėžia dangų ir tiesiu taikymu šauna į kosmosą, o maisto kainoms šoktelėjus kone dvigubai, baiminamasi, kad uždirbamo atlyginimo didelei daliai gyventojų nepakaks net ir sumažintiems poreikiams. Naujausi šalies infliacijos rodikliai ne tik kad jau gerokai atsiplėšė nuo sankcionuojamos Rusijos rodiklių, bet ir gerokai prašoko ekonomistų skaičiavimus. Pinigų nuvertėjimas liepos mėnesį buvo didesnis nei prognozuota. Patys ekonomistai pripažįsta, kad prognozėse buvo padaryta esminė klaida neteisingai įvertinus malkų kainų didėjimą. Tuo tarpu elektros kainos jau rugsėjį pasieks naujas, dar neregėtas aukštumas, o esantys garantiniame tiekime gąsdinami kone eurą sieksiančiomis kainomis už kilovatvalandę.</p>
<p>Buvusi parlamentarė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Audronė Jankuvienė, reaguodama į naujas infliacijos aukštumas, kreipėsi į visuomenę, prašydama prisipažinti, kieno atlyginimai ir pensijos išaugo 50–90 proc. kaip pakilo ir būtinųjų produktų kainos.</p>
<p>A. Jankuvienės pasidalintose nuotraukose matomi metinės rugpjūčio infliacijos rodikliai – štai kietasis kuras pabrango 166 proc., šilumos energija – 89 proc., elektros energija – 63 proc., dujos – 60 proc., degalai <strong>–</strong> 38 proc., pieno produktai – 47 proc., aliejus – 40 proc., duonos produktai – 34 proc., o kava bei arbata – 34 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jank-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laukia šalta žiema ir tuščias kuro bakas?</h2>
<p>Jei galvojate, kad kainų botagas palies tik maisto produktų, kuro ir šildymo kainas, galvokite iš naujo. Gyvenantieji nuosavuose namuose jau dabar stveriasi už galvų ir piniginių svarstydami, kaip pasiruošti artėjančiai žiemai, mat net ir kūrenimas malkomis jau tapo prabanga. Štai dar praėjusiais metais kubas beržinių malkų kainavęs 400 eurų, šiemet jau atsieina ir 500 eurų[4].</p>
<p>Tačiau medienos verslo atstovai dėl susidariusių kainų kaltina ne tik infliaciją, bet ir prasidėjus karui Ukrainoje sustreikavusias tiekimo grandines iš Rusijos ir Baltarusijos. Kainų šuolį iki padebesių Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas aiškina spekuliantų darbu, o dabartinės kainos esą yra dirbtinai sukeltos.</p>
<blockquote>
<p>Ekonomistai tikėjosi, kad šiemet kainos išaugs 20,9 proc., tačiau galiausiai infliacija jau muša 21,1 proc.</p>
</blockquote>
<p>Palyginimui, šiuo metu Vakarų sankcionuojamoje Rusijoje infliacija pradėjo trauktis ir liepos mėnesį pasiekė 15,1 proc.[2]</p>
<p>Ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad rugpjūtį labiau nei prognozuota augo ir maisto produktų kainos. Labiausiai per metus brango pieno produktai ir kiaušiniai (47 proc.), aliejus (40 proc.), duona ir grūdų gaminiai (34 proc.), mėsa ir jos produktai (22 proc.).</p>
<blockquote>
<p>Tačiau ekonomistai ramina, kad maisto kainos savo lubas jau beveik pasiekė. T. Povilauskas tvirtina, kad šiemet tikėtis mažesnių maisto kainų tikrai neverta, bet ateinančiais metais infliacija jau neva turėtų pradėti trauktis.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/malkos.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kainų augimo tempai lėtės gyventojų sąskaita</h2>
<blockquote>
<p>„Birželio mėnesį nustatyta, kad kainos per mėnesį paaugo 2 proc., tai liepą augimas sulėtėjo iki 0,8 proc., o jau rugpjūtį tas sulėtėjimas sudarė 0,6 proc.“, – teigė Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas[4].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau kainų augimo lėtėjimas gali kainuoti daug patiems Lietuvos žmonėms, mat kovai su infliacija valstybė jau skyrė daugiau kaip 2 mlrd. eurų, daugiausiai tam, kad būtų amortizuotos elektros kainos. O štai formuojant kitų metų biudžetą jau svarstoma ir vėl gyventojams ant pečių užkrauti skolos naštą – valstybė ketina pasiskolinti dar bent 0,5 mlrd. eurų.</p>
<blockquote>
<p>„Bus numatytos lėšos energijos kainų augimo daliniam kompensavimui tam, kad nebūtų tokio didelio šoko. Nesiimant jokių priemonių kainos augtų keletą kartų, todėl reikalingos tam tikros kompensacinės priemonės“, – LNK žinioms komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė[4].</p>
</blockquote>
<p>Buvęs Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius taip pat teigia, kad infliacija pamažu lėtėja. Augančių elektros kainų akivaizdoje įvyko įdomus reiškinys – pradėjo mažėti alkoholio, viešbučių ir restoranų kainos.</p>
<p>Remiantis A. Mockevičiaus prognozėmis, rugpjūtį bus sumuštas dar vienas kainų rekordas, o rudenį kainos turėtų laikytis panašiame lygmenyje, galiausiai žiemą veikiausiai sulauksime ir tam tikrų pozicijų kainų mažėjimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mock.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kilovatvalandė garantiniame tiekime pasieks 82 centus</h2>
<p>Kol Vakarų valstybės didžiuojasi savo „tvirtu stotu“ šiame energetiniame kare su Rusija, vokiečiai jau yra priversti mažiau praustis. Kai kur jau normuojamas ir karštas vanduo, nakčiai išjungiamos vandens šildymo sistemos. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad tik laiko klausimas, kada tokia praktika persikels ir į kitas Vakarų šalių sostines.</p>
<p>Siekiant pažaboti aukštumas siekiančias elektros energijos kainas, EK pirmadienį pareiškė rengianti skubią intervenciją ir struktūrinę elektros energijos rinkos reformą, leisiančią „sugrąžinti pusiausvyrą“[5].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau elektros energijos kainos Lietuvos vartotojus, esančius garantiniame tiekime, prismaugs jau rugsėjį. Kol buvusiems „Perlo Energijos“ klientams, kurie dar nepasirinko naujo elektros tiekėjo, žadama piginti garantinį tiekimą, jau rugsėjį taip ir nepasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo be valstybės kompensacijos už kilovatvalandę mokės 82 centus[6].</p>
</blockquote>
<p>Į pagalbą nusvylusiems „Perlo Energijos“ klientams atskubėjo ir Vyriausybė, kuri pažadėjo jau rugsėjį tam skirti 4–4,2 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o dalį kainos jiems ketina kompensuoti ir savo veiklą stabdanti bendrovė[7].</p>
