10 mln. eurų iš Lietuvos – Ukrainos atstatymui
Lietuva vėl stiprina savo paramą Ukrainai – Briuselyje kovo 16 dieną pasirašytas susitarimas įtvirtino 10 mln. eurų Lietuvos įnašą į Europos Sąjungos Ukrainos priemonę, kuri laikoma vienu svarbiausių finansinių mechanizmų šalies atsigavimui po karo. Sprendimą įformino užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartu su Europos Komisijos nare plėtrai Marta Kos, o pats žingsnis tapo dalimi platesnių „Team Europe“ pastangų telkti resursus Ukrainos atstatymui.
Tai pirmasis Lietuvos savanoriškas finansinis įsipareigojimas būtent šiam ES instrumentui. Skiriamos lėšos bus nukreiptos į konkrečias sritis, kuriose jau identifikuoti didžiausi poreikiai ir kur Lietuva yra įsitraukusi į vykdomus projektus Ukrainoje[1].
Tarp jų – karo metu nukentėjusios švietimo infrastruktūros atkūrimas, civilinės saugos stiprinimas, taip pat vaikų globos sistemos pertvarka, orientuota į institucinės globos mažinimą ir alternatyvių sprendimų plėtrą pagal „Better Care Reform“. Šios kryptys siejamos su ilgalaikiais pokyčiais, o ne tik su skubiu infrastruktūros atstatymu, todėl finansavimas numatytas kaip dalis platesnių reforminių procesų.
Europos Sąjungos Ukrainos priemonė yra pagrindinis finansinis įrankis, skirtas ne tik fiziniam šalies atstatymui, bet ir struktūrinėms reformoms bei ekonomikos atsigavimui skatinti. Ji taip pat laikoma vienu iš mechanizmų, padedančių Ukrainai judėti eurointegracijos keliu, stiprinant viešąsias institucijas ir kuriant prielaidas investicijoms.
Lietuvos indėlis į šią priemonę papildo bendrą paramos Ukrainai mastą – nuo 2022 metų Lietuva yra skyrusi daugiau nei 1,7 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis sudaro karinė pagalba, o reikšminga dalis – finansinė ir humanitarinė parama.
Duoklę Ukrainai skirs ir iš skolintų lėšų
Tuo tarpu Europos Sąjunga per naująjį SAFE saugumo mechanizmą Lietuvai numatė apie 6,4 mlrd. eurų finansavimą, kuris bus skirtas šalies gynybos stiprinimui ir regioninio saugumo didinimui. Užsienio reikalų ministerija šią sumą įvardija kaip vieną reikšmingiausių investicijų į nacionalinį saugumą – lėšos bus naudojamos kariuomenės modernizavimui, ginkluotės įsigijimui ir Baltijos gynybos linijos stiprinimui.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra tiesioginė parama – finansavimas Lietuvai bus suteiktas paskolų forma, kurias reikės grąžinti, nes jos gaunamos per bendrą ES skolinimąsi tarptautinėse rinkose.
Svarbu paminėti ir tai, kad reikšminga dalis šių lėšų bus nukreipta ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos saugumui stiprinti. Numatyta finansuoti bendrus gynybos pirkimus bei karinės įrangos įsigijimą Ukrainos poreikiams, taip prisidedant prie jos atsparumo kare su Rusija.
Vengrija: be naftos – nebus paramos Ukrainai
Tuo tarpu Vengrija pareiškė ir toliau blokuosianti apie 90 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansinį paketą Ukrainai bei naujas sankcijas Rusijai, kol nebus atnaujintas rusiškos naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu[2].
Apie tai Briuselyje pirmadienį pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjártó, pabrėždamas, kad energetinis saugumas šaliai išlieka esminis prioritetas sprendžiant dėl paramos Ukrainai ir papildomo spaudimo Maskvai.
Naftos tiekimas per „Družba“ vamzdyną į Vengriją ir Slovakiją yra sustabdytas nuo sausio pabaigos. Ukraina teigia, kad infrastruktūra buvo apgadinta Rusijos smūgio metu vakarinėje šalies dalyje, tačiau Budapeštas ir Bratislava dėl užsitęsusio sutrikimo kaltina pačią Ukrainą. Šis ginčas dar labiau komplikuoja ES pastangas sutarti dėl finansinės paramos Kyjivui ir griežtesnių sankcijų Rusijai.
