Lietuvos indėlis tarptautinėse misijose gali išaugti
Lietuva gali ženkliai didinti savo karinį vaidmenį viename svarbiausių pasaulio jūrų kelių. Seimas jau pradėjo svarstyti siūlymą, kuris leistų į tarptautines misijas Hormuzo sąsiauryje siųsti net aštuonis kartus daugiau Lietuvos karių ir specialistų nei dabar.
Seimas ėmėsi svarstyti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pristatytas pataisas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos į tarptautines jūrinio saugumo operacijas Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 Lietuvos kariuomenės karių ir civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų. Šiuo metu galiojanti tvarka leidžia deleguoti tik iki penkių asmenų[1].
Ministro teigimu, sprendimo poreikį lėmė pablogėjusi saugumo situacija regione. Iranui pradėjus riboti laivybą Hormuzo sąsiauryje, buvo sutrikdytas vienas svarbiausių pasaulinės prekybos maršrutų, o tai prisidėjo prie augančių naftos produktų kainų ir ekonominių iššūkių įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą.
Lietuva prisidėtų prie sąsiaurio apsaugos
Pasak R. Kauno, pataisos leistų Lietuvai aktyviau įsitraukti į Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vadovaujamas daugianacionalines misijas, JAV inicijuotą Jūrų laisvės konstruktą bei kitas NATO ir Europos partnerių remiamas operacijas, kurių tikslas – užtikrinti laivybos laisvę ir civilinių laivų saugumą Hormuzo sąsiauryje.
Planuojama, kad Lietuvos kariuomenė galėtų skirti išminavimo specialistus, žvalgybos pajėgumus, pajėgų apsaugos vienetus ir kitus gynybinio pobūdžio elementus. Ministras pabrėžė, kad šios operacijos nebūtų susijusios su JAV ir Izraelio vykdoma karine kampanija prieš Iraną.
Po pateikimo projektui pritarė 78 Seimo nariai, prieš balsavo 7, o 3 susilaikė. Toliau pataisas nagrinės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o į Seimo salę klausimas turėtų sugrįžti birželio 9 dieną.
Hormūzo sąsiauris – strateginiai pasaulio energetikos vartai
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių jūrinių koridorių pasaulyje, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka ir Arabijos jūra. Per šį maždaug 35 kilometrų pločio vandens kelią kasdien gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie trikdžiai čia akimirksniu paveikia pasaulines energijos išteklių rinkas[2].
Aplink Persijos įlanką įsikūrusios didžiausios naftos ir gamtinių dujų eksportuotojos, tokios kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Kataras ir Irakas, todėl sąsiauris tapo nepakeičiamu šių išteklių transportavimo maršrutu.
Nors Hormūzo sąsiauris nėra visiškai kontroliuojamas vienos valstybės – jį dalijasi Iranas ir Omanas – dėl siauro praplaukimo koridoriaus jis laikomas itin pažeidžiamu. Ekspertų teigimu, kariniu požiūriu Iranas gali grasinti laivybai naudodamas raketines sistemas, minas ar kitus ginklus, todėl net ir be oficialaus uždarymo laivų savininkai bei draudikai gali vengti šio maršruto.
Kadangi alternatyvūs naftos ir dujų transportavimo keliai yra riboti, bet kokia įtampa Hormūzo sąsiauryje gali sukelti energijos kainų šuolį, sutrikdyti pasaulinę prekybą ir turėti reikšmingų pasekmių pasaulio ekonomikai.
