Lietuva ragina žengti kitą žingsnį: Ukrainos karo patirtį nori įtraukti į bendrą gynybą

Lietuva ragina Ukrainos karo patirtį paversti bendros gynybos dalimi

Ukrainos sukaupta šiuolaikinio karo patirtis turėtų būti ne tik analizuojama, bet ir praktiškai įtraukiama į sąjungininkų pasirengimą bei karinių pajėgumų stiprinimą. Tokią Lietuvos poziciją Reikjavike vykusiame Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrų susitikime išsakė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa. Susitikime daug dėmesio skirta bendradarbiavimui su Ukraina, hibridinėms grėsmėms, Baltijos jūros saugumui ir JEF pasirengimui greitai reaguoti į krizes.

Susitikime dalyvavo ir Ukrainos atstovai. K. Aleksa pabrėžė Lietuvos paramą tolesniam Ukrainos įsitraukimui į JEF veiklą bei glaudesnės partnerystės plėtrai.

„Ukrainos dalyvavimas šiandienos diskusijose yra labai svarbus. Ji sukaupė unikalią šiuolaikinio karo operacinę patirtį, kuri yra itin naudinga visoms JEF valstybėms. Kitas žingsnis turi būti aiškus – tikslinės bendros veiklos ir praktinis bendradarbiavimas su Ukraina stiprinant karinius pajėgumus. Kariaujančios šalies patirtis turi tapti mūsų bendros gynybos dalimi. Taip pat labai svarbi tolesnė parama Ukrainai ir jos koordinavimas“, – sakė viceministras.

Pasak K. Aleksos, Ukrainos patirtį ypač svarbu pritaikyti praktiniam karinių pajėgų rengimui. Daugiausia naudos ji galėtų suteikti tose srityse, kuriose JEF valstybėms būtina gerinti tarpusavio sąveiką, pasirengimą ir gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio.

Pratybose tikrino pasirengimą realioms grėsmėms

Reikjavike aptartas ir JEF operacinis aktyvumas bei šiemet vykusios „Lion Protector“ pratybos. Jomis buvo siekiama patikrinti ne tik atskirų valstybių pajėgų pasirengimą, bet ir viso daugiašalio junginio gebėjimą veikti kartu.

Pratybose JEF šalys treniravosi saugoti kritinę nacionalinę infrastruktūrą nuo atakų ir sabotažo. Taip pat buvo tikrinami bendri vadovavimo bei valdymo procesai ir gebėjimas greitai koordinuoti veiksmus skirtingose regiono dalyse.

Pratybų veikla apėmė Šiaurės Atlantą, Tolimąją Šiaurę ir Baltijos jūros regioną, o pajėgos treniravosi sausumoje, jūroje ir ore.

„JEF vertė matuojama tuo, ką sugebame padaryti kartu. Bendros operacijos ir pratybos rodo, kad mūsų pajėgos treniruojasi, veikia kartu ir stiprina pasirengimą realioms grėsmėms atremti. Baltijos valstybėms tai ypač svarbu – turime būti pasirengę veikti greitai, koordinuotai ir skirtingose srityse“, – teigė K. Aleksa.

Pasak viceministro, praktinė JEF veikla taip pat leidžia stiprinti gebėjimą greitai priimti sprendimus ir koordinuoti skirtingų valstybių pajėgas. Siekiama, kad politiniai sprendimai, atsiradus poreikiui, galėtų būti kuo greičiau paversti konkrečiais veiksmais.

Hibridinės grėsmės gali nesiekti NATO 5-ojo straipsnio slenksčio

Dar viena svarbi susitikimo tema – hibridinės grėsmės ir galimi eskalacijos scenarijai. JEF valstybių atstovai diskutavo, kaip sustiprinti bendrą politinį ir karinį atsaką bei iš anksto pasirengti situacijoms, kai sprendimus gali tekti priimti itin greitai.

„Svarbu ne tik žinoti, kaip atsakyti į kylančias grėsmes, bet ir iš anksto susitarti, kaip veiksime bei kaip komunikuosime. JEF turi gebėti greitai ir koordinuotai priimti sprendimus ir siųsti aiškią bendrą žinutę“, – sakė K. Aleksa.

Susitikime dalyvavo ir Kanados atstovai. Su jais aptartas platesnis euroatlantinio saugumo kontekstas, Kanados vaidmuo bei galimybės stiprinti jos indėlį į regiono saugumą.

JEF valstybės taip pat diskutavo apie atsparumo didinimą, bendrą veiklą taikos metu ir pasirengimą reaguoti į grėsmes, kurios gali nepasiekti NATO 5-ojo straipsnio taikymo slenksčio.

Dėmesys – Baltijos jūros saugumui

Atskiras dėmesys Reikjavike skirtas Baltijos jūros saugumui ir karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimui. Aptarta nauja JEF bendro jūrinio pranašumo stiprinimo iniciatyva „Delivering Collective Maritime Advantage“.

Ja siekiama ilgalaikio ir labiau integruoto JEF valstybių bendradarbiavimo jūroje – glaudžiau derinti planavimą, rengimą, pajėgumų vystymą ir jų išlaikymą.

„Lietuvai svarbus nuoseklus ir matomas JEF jūrinis buvimas Baltijos jūroje. Glaudesnis planavimo, pratybų ir pajėgumų derinimas stiprintų atgrasymą, gerintų situacijos jūroje suvokimą ir leistų sąjungininkams greičiau veikti kartu“, – pabrėžė K. Aleksa.

JEF valstybės patvirtino siekį toliau stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regionuose, ypatingą dėmesį skirdamos hibridinėms grėsmėms, atsparumui ir pasirengimui bendriems veiksmams.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos yra Jungtinės Karalystės vadovaujamas Šiaurės Europos regioninio saugumo formatas, vienijantis dešimt valstybių – Jungtinę Karalystę, Daniją, Estiją, Suomiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją ir Švediją. JEF gali greitai sutelkti aukštos parengties jūrų, oro ir sausumos pajėgas, reaguodamos į įvairaus pobūdžio krizes, o jų veikla papildo NATO pastangas regione.