Lietuva nori didesnės laisvės gynybai: nepamatuotai dideles sumas skirs iki pat 2028 metų
Lietuva oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Tarybą, prašydama lankstesnių taisyklių, kurios leistų skirti daugiau lėšų gynybai. Šis žingsnis, anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, padės stiprinti šalies saugumą sudėtingoje geopolitinėje situacijoje[1].
Vyriausybė neseniai priėmė nutarimą dėl Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinio struktūrinio plano ir metinės pažangos ataskaitos. Šiuo nutarimu Finansų ministerija buvo įgaliota kreiptis į ES Tarybą, prašant aktyvuoti nacionalines išskirtines aplinkybes pagal Tarybos reglamentą 2024/1263. Šiandien oficialus Finansų ministerijos kreipimasis jau pasiekė ES Tarybą.
Lietuva prašo pritaikyti išskirtines aplinkybes 2025–2028 m. laikotarpiui. Tai leistų šaliai nukrypti nuo ES fiskalinės drausmės taisyklių ir skirti daugiau lėšų gynybai, nei leidžia dabartinės taisyklės. Finansų ministras Rimantas Šadžius pabrėžia šio žingsnio svarbą:
„Esant sudėtingai geopolitinei padėčiai, Europos Sąjungos valstybės narės, atliepdamos Europos Komisijos iniciatyvą stiprinti ES ir nacionalinius gynybos pajėgumus, koordinuotai kreipiasi į Tarybą, kad būtų aktyvuotos išskirtinės aplinkybės. Jas aktyvavus, Lietuva galės šalies gynybos ir visokeriopo saugumo užtikrinimui skirti daugiau lėšų, negu galėtų jų išleisti netaikant ES fiskalinės drausmės taisyklių lankstumo sąlygos.“
Kreipimasis grindžiamas Europos Komisijos Komunikatu dėl gynybos išlaidų vertinimo, kuriame ES šalys raginamos koordinuotai naudotis taisyklių lankstumo sąlyga. Sudėtinga geopolitinė situacija, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatino ES valstybes stiprinti savo gynybos pajėgumus. Lietuva irgi yra viena iš tų šalių, kuri nuolat pabrėžia, jog reikia kuo labiau didinti išlaidas saugumui.
Nukrypti nuo išlaidų plano galima tik užtikrinus, kad nekils problemų, todėl planuojami nauji mokesčiai
Pagal ES reglamentą, Taryba gali leisti valstybei laikinai nukrypti nuo grynųjų išlaidų plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai reiškia, kad Lietuva galėtų skirti daugiau biudžeto lėšų gynybai, tačiau turėtų užtikrinti, kad toks sprendimas ilgainiui nesukeltų finansinių problemų.
Tačiau akivaizdu, jog norint, kad šalis po tokio gynybos lėšų didinimo nepatirtų finansinių problemų, turės kentėti Lietuvos gyventojai. Dabar siūlomas naujasis NT mokestis, taip pat gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai ir kitos naujovės, pasak politikų, į biudžetą turėtų atnešti papildomų pinigų ir taip užtikrinti finansinį stabilumą. Bet panašu, jog visiškai pamirštama apie gyventojams tenkančią naštą ir galimą gyvenimo kokybės smukimą.
77.lt primena, kad Lietuvos gyventojai ir taip yra viena iš daugiausiai GPM sumokantys asmenys tarp visų ES narių. Daugiau už lietuvius mokesčių moka tik belgai, kurių atlyginimas po mokesčių siekia vos 60,1 proc. nuo oficialiai nurodytos sumos. Lietuviai vidutiniškai „į rankas“ gauna apie 62 proc. savo atlyginimo „ant popieriaus“, o likę 38 proc. atitenka valstybei, juos atiduodant GPM ir socialinio draudimo įmokų pavidalu. Palyginimui, Estijoje gyventojai gauna 81,1 proc., o Kipre – net 85,9 proc. atlyginimo „į rankas“[2].
Tačiau nepaisant didžiulės mokestinės naštos, artimiausiu metu planuojama įvesti dar daugiau mokesčių.
