<h2>Pagal infliacijos rodiklius, Lietuva sparčiais tempais vejasi Rusiją</h2>
<p>Lietuvoje metinė infliacija yra didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Jai jau pasiekus 15,6 proc., realu tampa pasiekti ir kitą antirekordą bei stoti greta sankcijomis ribojamos Rusijos, kurios metinė infliacija dabar ne tiek stipriai ir didesnė nei Lietuvos ir siekia 16,7 proc.</p>
<p>Ekonomistai jau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad tai dar veikiausiai ne pabaiga, o jei taip ir toliau, tai laukia sunki žiema. Tuo tarpu gyventojai įspėjami labiau taupyti. Tiesa, pasirodo, tą ruošiasi daryti toli gražu ne visi, o tik mažiausias pajamas šalyje gaunantys asmenys.</p>
<p>Realybė jau išties liūdna. Vakarų gausiai taikomos sankcijos Rusijai dėl šios pradėto karo Ukrainoje palietė ne tik ją, bet ir kitas Europos šalis, o ypač nuskausmino Lietuvą. Kaip jau minėta, jau dabar kovo metinė infliacija (lyginant tą patį laikotarpį praėjusiais metais) siekia 15,7 proc.[3]</p>
<h2>Rusijoje infliacija gali pasiekti ir 20 proc.</h2>
<p>Tokie rodikliai neramina ir signalizuoja, kad tokiais tempais greitai priartėsime prie Rusijos rodiklių. Štai balandžio 1-ąją metinė infliacija Rusijoje padidėjo iki 16,7 proc., kai tuo tarpu kovo 25 d. ji buvo 15,66 proc. Pranešama, kad ten šio mėnesio pirmąją dieną maisto produktų metinė infliacija siekė 18,75 proc., o ne maisto produktų kainų augimas sudarė 20,21 proc[2].</p>
<p>Remiantis kovo 26 – balandžio 1 d. duomenimis, Rusijoje labiausiai brango vaisiai ir daržovės: burokėliai, bulvės, o sulėtėjo kopūstų bei morkų kainų kilimas. Skaičiuojama, kad nuo šių metų pradžios vartotojams kainos Rusijoje padidėjo per 9,99 proc. Remiantis Centrinio banko prognoze, jau šių metų pabaigoje infliacija Rusijoje sieks 20 proc., o jau 2023-aisiais – 8 proc.</p>
<h2>Lietuvoje viskas brangsta žaibiškai</h2>
<p>Lietuvoje vartojimo prekių kainos per metus išaugo 17,9 proc., o paslaugų – 10,5 proc. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, dujų, daržovių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, elektros energijos kainų padidėjimas bei keleivių vežimo oro transportu paslaugų kainų sumažėjimas[3].</p>
<p>Mėnesinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, drabužių, duonos ir grūdų produktų, pieno ir jo produktų, sūrio, kiaušinių, avalynės, mėsos ir jos produktų, aliejaus ir riebalų kainų padidėjimas.</p>
<p>Visgi lyginant šių ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, pastebėta, kad labiausiai išbrango būtiniausiųjų maisto produktų krepšelis, kai tuo tarpu, ne tokių kasdienių maisto produktų kainos krito. Pavyzdžiui, lašišos[11].</p>
<p>Labiausiai brangusių maisto produktų sąrašo viršuje atsidūrė kruopos, duona, pieno bei mėsos produktai, kurių kainų kilimas siekė net ir 50 proc. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jei ir toliau Vakarai plačiai taikys sankcijas, infliacija ir toliau kais</h2>
<p>Ekonomistų teigimu, jei Vakarai ir toliau judės tokiu sankcijų Rusijai tempu, greitu metu tai tik dar labiau pakaitins infliaciją, o kainų kilimą labiausiai pajus galutinis vartotojas. Anot Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, finansų analitiko Mariaus Dubnikovo, infliaciją lemia du veiksniai: nesustojęs vartojimas per pandemiją ir karas Ukrainoje, o to pasėkmė – išaugusios žaliavų kainos[5].</p>
<p>Ekspertai vieningai sutaria, kad dėl karo Ukrainoje sunku nuspėti ir kiek laiko tęsis bei kiek dar padidės infliacija.</p>
<p>Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tikina, kad didžiausią poveikį milžiniškai infliacijai turėjo ir užsitęsęs karantinas, ir karas bei jo pasekmės energetikos rinkose. Anot jos, dabartiniame kontekste infliacija išsikvėptų tuo atveju, jeigu Europos sprendimų priėmėjai sudvejotų dėl embargo priemonių taikymo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/rodikliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Didžiausias kainų šuolis numatomas jau netrukus – teks veržtis diržus</h2>
<blockquote>
<p>Prognozuojama, kad didžiausią kainų šuolį vartotojai pajus jau balandžio mėnesį, todėl ekspertai įspėja – šiuo metu labai svarbu turėti finansinę pagalvę, santaupų ir vengti brangių pirkinių.</p>
</blockquote>
<p>SEB banko ekonomisto Tado Poviliausko teigimu, praėjus balandžiui, kainos taip drastiškai kilti nebeturėtų, o infliacijos rodikliai esą priklausys nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos, nustatančios, kiek buitiniams vartotojams kils elektros ir gamtinių dujų kaina[7].</p>
<p>Vis dėlto „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad blogiausia – dar priešaky, o nesustojančios didėti kuro ir maisto kainos ir toliau darys įtaką milžiniškai infliacijai. Anot jo, žemiau 5 proc. infliacija gali kristi metų gale arba išvis net gali nusikelti į kitus metus, tad tokiu atveju, dar ilgai turėtume taikytis prie jau įprastu reiškiniu tapusio kainų augimo.</p>
<blockquote>
<p>„O kita žiema gali būti net sunkesnė nei buvo ši“, – susirūpinimą išreiškė Ž. Mauricas[7].</p>
</blockquote>
<p>Remiantis dabartinėmis tendencijomis, gyventojams nieko kito nebeliks kaip tik susiveržti diržus ir susimažinti poreikius, o tą patarė ir Ž. Mauricas. Tuo tarpu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad infliacijos piką pasieksime jau birželio – liepos mėnesiais, o rudenį ją sulėtintų bazės efektas ir naftos kainos mažėjimas.</p>
<h2>Labiausiai gali nukentėti maitinimo paslaugų verslas</h2>
<p>Bendrovės „Norstat“ kovo mėnesį atlikta apklausa parodė, kad užsitęsusi didelė infliacija pagrinde paveiktų gaunančius mažiausias pajamas šalies gyventojus, o išlaidos bus mažinamos nebūtinųjų pirkinių sąskaita[8].</p>
<blockquote>
<p>Iš apklausos taipogi panašu, kad artimiausiais mėnesiais teks kentėti maitinimo paslaugų verslui, mat net 54 proc. apklaustųjų atsakė, jog mažinsią apsilankymus kavinėse bei restoranuose.</p>
</blockquote>
<p>Apklaustųjų pagrindą sudarė tie, kurie ketina atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, kurį laiką apsieiti be kelionių ar pramogų. Bet tai daryti planuoja labiau vyresnio nei jaunesnio amžiaus žmonės. O visai nesimažinti išlaidų artimiausiais mėnesiais nusprendė 18 proc. apklaustųjų.</p>
<p>Tuo tarpu mažiausia dalis gyventojų atsakė artimiausiais mėnesiais taupysią maisto sąskaita, o tokia tendencija labiausiai pastebima tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių. O štai trečdalis (31 proc.) apklaustųjų atsakė ketinantys vartoti mažiau energetinių produktų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/infliacija-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pristatė antiinfliacinių priemonių paketą</h2>
<p>Vyriausybė, siekdama bent kiek amortizuoti infliaciją ir mažinti skurdą tarp jautriausių visuomenės grupių, balandžio 1-ąją pristatė antiinfliacinių priemonių paketą, kuriuo numatoma didinti mažiausiai pasiturinčių šalies gyventojų pajamas: neženkliai didėtų minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), senatvės pensijos bei socialinės išmokos, o pats paketas skatintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę[9].</p>
<p>Paketo tikslinei grupei, t. y. mažiausias pajamas gaunantiems Lietuvos piliečiams, pritarė ir Seimo opozicinių partijų lyderiai. Tiesa, jų nuomone, priemonių buvo imtasi kiek per vėlai.</p>
<p>Pavyzdžiui, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad nors ši reakcija ir pavėluota, bet gerai, kad „bent kažkas yra daroma“[10]. Buvusiam ekspremjerui antrino ir Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas, kuris teigė nesupratęs, kodėl taip buvo uždelsta su priemonėmis – juk kai kuriuos tokių sprendimų projektus opozicija buvo registravusi jau anksčiau.</p>
<p>Kita vertus, S. Skverneliui pačio plano pajamų šaltinis pasirodė abejotinas, mat 2,26 mlrd. eurų sudarančias papildomas išlaidas biudžetui reikės iš kažkur gauti, tad iki šiol esą nėra aišku, kokiomis įplaukomis infliacijai amortizuoti skirtos biudžeto lėšos bus amortizuojamos.</p>
<p>Nusivylimą G. Paluckui sukėlė tai, jog į antiinfliacinių priemonių paketą nebuvo įtraukti vidutines pajamas gaunantys asmenys, o taip pat ir jau anksčiau siūlytos PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams. Opozicijos teigimu, sprendimai bent kiek mažinti naštą generuojantiems mažiausias pajamas gaunantiems – sveikintini, tačiau šioje vietoje svarbu, kad vyktų ir tolimesnės diskusijos.</p>
<p>Lietuvos regionų frakcijos nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis teikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria būtų sumažintas PVM būtiniausiems maisto produktams, tačiau jai Seimas nepritarė[11].</p>
