Veiksmingas AIDS gydymas Lietuvoje – jau penkerius metus
Kažkada mirties nuosprendžiu buvusi AIDS jau kurį laiką yra gerai valdoma lėtinė liga, kuri dažnu atveju nesutrukdo nugyventi ilgo gyvenimo. Tiesa, Lietuvoje situacija, panašu, kitokia, nes tyrimai atskleidė, kad mūsų šalis pagal mirštamumą nuo AIDS pirmauja Europoje.
„Nors nuo 2018 m. veiksmingas gydymas dėl ŽIV Lietuvoje yra prieinamas ir nemokamas visiems, daugiau nei pusė diagnozuotųjų nesigydo. Labai apmaudu, kad šiuo požiūriu gerokai atsiliekame nuo pasaulio vidurkio, o Europoje esame paskutiniai“, – sako gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė.
Pasaulyje pradėjus taikyti antiretrovirusinę terapiją (ART), ŽIV plitimą pavyko suvaldyti, gerokai sumažėjo ir mirčių skaičius – nuo 2004 m., kai buvo pasiektas mirtingumo pikas, iki dabar mirčių nuo AIDS pasaulyje sumažėjo net 68 proc.
Užsikrėtusieji žmogaus imunodeficito virusu AIDS suserga ne iš karto. Tiesa, vartojant antiretrovirusinius vaistus, ŽIV turintis asmuo AIDS ir nesuserga. Net ir praėjus kuriam laikui vaistai suveikia iki tiek, kad viruso žmogaus organizme beveik nerandama[1].
Žino, kad serga AIDS, bet nesigydo
Paradoksalu tai, kad žmonės, net ir žinodami, kad turi ŽIV arba jau serga AIDS, net ir žinodami, kad yra vaistai, kurie padeda suvaldyti ligą, dažnai pasirenka tiesiog nesigydyti.
Statistika rodo, kad AIDS dažnai serga socialinio užribio žmonės, o jie tiesiog neturi motyvacijos gydytis, kartais ir jų noras gyventi yra abejotinas.
„Jie išeina iš įkalinimo įstaigų ir trūksta motyvacijos, trūksta socialinių įgūdžių, pagaliau finansų atvykti pas gydytoją. Taip ir išsiblaško“, – kodėl žmonės neatvyksta gydytis, spėjo gydytoja infektologė.
Ji sako, kad labai dažnai ŽIV turintieji kuria nebūtas istorijas – kad buvo apkrėsti operacijos metu, apsikrėtė darydamiesi manikiūrą ar pan. Panašu, kad didelė dalis žmonių jaučia didelę gėdą sirgti šia liga. Tačiau juk jokia liga nėra gėdinga.
Maža to, nors dabar gydymas yra vaistais, geriamais kas dieną, medicina žengia į priekį ir kuriami tokie vaistai, kuriuos gerti reikės kartą per kelis mėnesius.
Tikimasi, kad tokius vaistus mieliau rinktųsi ir socialinio užribio žmonės.
„Atsiranda ne tik geriami vaistai, kur užtenka vieną tabletę per dieną išgerti, bet ateina ir ilgai veikiantys vaistai, kuriuos pakaks susileisti kartą per 2 mėnesius, o ateityje – ir kartą per 6 mėn.
Tai valdoma, kaip bet kuri lėtinė liga, kuriai vaistus reikia išgerti kasdien“, – sakė profesorė R. Matulionytė[2].
Rasiniai ir lytinės orientacijos skirtumai vis dar ryškūs
Ligų kontrolės ir prevencijos centras JAV informuoja, kad ŽIV infekcijų skaičius pastaraisiais metais sumažėjo, o jaunų gėjų ir biseksualių vyrų ligos atvejų labiausiai sumažėjo dėl išplėstų tyrimų ir gydymo prieinamumo.
Labiausiai sumažėjo 13–24 metų amžiaus žmonių susirgimų skaičius, šioje amžiaus grupėje naujų infekcijų skaičius sumažėjo 34 proc.
„Tačiau ilgalaikiai veiksniai, tokie kaip sisteminė nelygybė, socialinė ir ekonominė atskirtis ir gyvenamoji segregacija neleidžia pilnavertiško ŽIV gydymo ir prevencijos. ŽIV sergamumo mažėjimas tarp jaunimo, įskaitant jaunus gėjus ir biseksualius vyrus, rodo, kad vis dėlto įmanoma daug kas, tik reikia dėti daugiau pastangų“, – rašoma Ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje.
Sukūrus vaistus, kuriuos vartojant sumažinama rizika apsikrėsti ŽIV, labai pagerėjo sergamumo rodikliai, tačiau nepaisant bendros padarytos pažangos, šie duomenys rodo, kad pažanga nebuvo vienoda visose grupėse.
„Rasiniai skirtumai išlieka, nes liga daug dažniau pasitaiko tarp juodaodžių ir lotynų gyventojų, o tam įtakos turi skurdas ir nepasitikėjimas medicina“, – sako infektologai.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, palyginti su jaunais baltaisiais gėjais ir biseksualiais vyrais, jaunų juodaodžių ir ispanų / lotynų gėjų ir biseksualių vyrų, infekuotų ŽIV, sumažėjimas yra gerokai mažesnis.
Jei tarp baltųjų vyrų infekcijų sumažėjo 45 proc. tai ispanų ir lotynų amerikiečių kilmės vyrų tarpe sumažėjo 36 proc., o juodaodžių – tik 27 proc.
Teigiama, kad stigmatizacija yra pagrindinė priežastis, kodėl sunkiai sekasi įveikti šią ligą. 78 proc. baltaodžių gavo jiems reikalingus vaistus nuo ŽIV, kai tuo tarpu tik 11 proc. juodaodžių juos taip pat pajėgė gauti.
Tarp naujų infekcijų 2021 m. daugiausiai užsikrėtė gėjai ir biseksualūs juodaodžiai vyrai ir ispanai / lotynų kilmės vyrai, o toliau sekė baltaodžiai vyrai[3].
Sergančiųjų AIDS skaičius išaugo ir dėl pabėgėlių iš Ukrainos
Lietuvoje pastarųjų metų AIDS statistiką papildė ir karo pabėgėliai iš Ukrainos. Dėl to šie skaičiai gali atrodyti gerokai niūresni, nei įprastai – juk ilgą laiką Ukraina buvo labiausiai infekuota šalis Rytų Europoje.
Tiesa, lietuviai yra pasirengę tęsti užsikrėtusiųjų karo pabėgėlių gydymą ir čia.
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos duomenimis, iš Ukrainos išvyko apie 40 tūkst. žmonių, kuriems bus reikalinga pagalba gydant juos nuo ŽIV. Kiek tokių žmonių iš viso pasiekė Lietuvą, nėra žinoma, tačiau pavieniai atvejai rodo, kad tokia pagalba yra ir bus reikalinga.
Asmenims, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. Lietuvoje jau dirbantys Ukrainos piliečiai, tiek diagnostiką, tiek gydymą gaus iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Kitiems asmenims, užsiregistravusiems Migracijos departamente, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat ir ŽIV ligos gydymas, nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu, bus užtikrinami iš valstybės biudžeto lėšų[4].
