<h2>Ukraina dėkoja ES už visokeriopą pagalbą ir sankcijas Rusijai</h2>
<p>ES šalys, atvėrusios savo sienas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir suteikusios jiems laikinąją apsaugą, sulauks 17 mlrd. eurų siekiančios paramos. Platėjant pabėgėlius priimančių valstybių ratui, neeilinėje ES vidaus reikalų ministrų taryboje buvo aptartas ir dešimties punktų planas, skirtas efektyvesniam pabėgėlių integravimui. Lietuvos vardas taip pat neliko nepaminėtas – valstybė atsidūrė daugiausiai ukrainiečius priimančių šalių dešimtuke.</p>
<p>Neeiliniame tarybos susirinkime nuotoliniu būdu kalbėjęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Denys Monastyrsky pabrėžė pagalbos svarbą ir tai, kad užtruks laiko, kol karo nusiaubta Ukraina bus atstatyta ir ukrainiečiai galės sugrįžti namo, todėl Ukrainos piliečiai dar kurį laiką pasiliks ES ir naudosis teikiama apsauga[1].</p>
<p>Susirinkimo metu išskirtinį dėmesį ministras skyrė bendroms pastangoms Ukrainą kuo greičiau priimti į ES ir sprendimą vykdyti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei jas toliau stiprinti. Ministro padėkos žodžiai neaplenkė ir Lietuvos – už iniciatyvą Ukrainą įtraukti į Europos migracijos tinklą, vienijantį Europos Komisijos, ES valstybių narių bei kai kurių trečiųjų šalių ekspertus, kad būtų dalinamasi su prieglobsčiu ir migracija susijusia informacija.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/parama-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Laikinoji apsauga suteikia teisę gauti svarbiausias paslaugas ir būstą</h2>
<p>Skaičiuojama, kad per daugiau nei mėnesį besitęsiančių karinių veiksmų Ukrainoje, į ES jau atvyko 3,8 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, iš kurių 831 600 jau yra gavę laikinąją apsaugą ES. Tuo tarpu Ukrainos viduje migravo dar daugiau žmonių – 6,7 mln., praneša vidaus reikalų ministerija.</p>
<p>Laikinoji apsauga reiškia teisinį statusą, kai asmuo neturi teisės likti ES valstybėje narėje, tačiau jam reikalinga skubi ir laikina apsauga. Direktyva tokiems asmenims numato galimybę naudotis švietimo sistema, darbo rinka, sveikatos priežiūros sistema, būstu, profesine bei socialine pagalba[2].</p>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį, kad direktyva nebus taikoma trumpalaikiams Ukrainos gyventojams kaip antai sezoniniams darbuotojams ir studentams pagal mainų programas, tačiau jiems bus leidžiama atvykti į ES teritoriją, kad šie galėtų saugiai grįžti į kilmės šalis.</p>
<p>Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pabėgėliai jau sudaro daugiau nei 1 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus, o pagal šį rodiklį atsidūrėme ir daugiausiai ukrainiečių priimančių šalių dešimtuke. O papildomo finansavimo klausimas ES, anot jos, aktualus išliks dar ne vienerius metus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/apsauga.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bėgantiems nuo karo Ukrainoje ateityje numatomas ir būsto finansavimas</h2>
<p>Prieš savaitę Europos Komisija pristatė veiksmus, kuriais buvo nuspręsta imtis pagalbos priemonių, siekiant padėti pabėgėlius priimančioms valstybėms ir tuo pačiu patenkinti iš Ukrainos bėgančių piliečių poreikius. Veiksmų plane buvo numatyta speciali apsauga vaikams, o ypatingai atkeliavusiems iš globos įstaigų bei tiems, kuriems gresia tapti prekybos žmonėmis ar pagrobimo aukomis[3].</p>
<p>Didelis dėmesys skirtas ir nenutrūkstamam mokymosi procesui, kuris būtų užtikrintas ES šalyse narėse suteikiant galimybę vaikams mokytis ir gimtąja, ukrainiečių, kalba, o mokytojus bei dėstytojus integruoti į europietišką visuomenę pasinaudojant „Erasmus+“ programa.</p>
<p>Ne ką mažesnę svarbą plane užima ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – teigiama, kad žmonės, kuriems skubiai yra reikalingas specializuotas gydymas ligoninėje, galėtų būti gabenami iš vienos valstybės į kitą. O kadangi Europos Komisija remia ir vakcinų tiekimą, daug dėmesio esą bus skiriama ir vaikų vakcinavimui.</p>
<p>Ukrainos piliečiams bus skiriama ir visapusiška pagalba tiek darbo santykiuose, tiek profesinėje srityje: jie bus informuojami apie savo teises pagal Laikinosios apsaugos direktyvą, kalbos ir verslo paramos teikimą, bus suteikiama galimybė naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir kt.</p>
<blockquote>
<p>Sukurta „saugių namų“ iniciatyva padės apgyvendinti pabėgėlius joje dalyvaujančių europiečių namuose, o ateityje iš bendro Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo galės būti finansuojamas tiek būsto įsigijimas, tiek ir jo remontas, teigiama Europos Komisijos pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu Lietuvos gyventojai, priimantys pas save į namus pabėgėlius iš Ukrainos, gali tikėtis 150 eurų siekiančios kompensacijos, o toliau už kiekvieną papildomai priimtą ukrainietį bus mokama po 50 eurų. Tuo tarpu sutinkantys savo namuose priglausti pabėgėlius iš trečiųjų šalių, gali gauti vienkartinę 1 000 eurų išmoką[4].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raktai-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Parama, skiriama pabėgėliams iš trečiųjų šalių, verčia aiktelėti</h2>
<p>Nuo karo bėgantys Ukrainos piliečiai – ne vieninteliai, kuriems yra skiriama parama. Dar vasarą Lietuvai susidūrus su milžiniška hibridine ataka iš Baltarusijos, kai masiškai buvo siunčiami įvairaus plauko pabėgėliai iš trečiųjų šalių, Lietuvai nebeliko kur dėtis, tik juos išlaikyti. Svarbu paminėti, kad tarp tokių atvykėlių nemaža dalis buvo ir ekonominių migrantų, kuriems Lietuva – tik koridorius tikslui pasiekti.</p>
<p>O kadangi Lietuva šiuos pabėgėlius priėmė, juos apgyvendino ir maitino, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas paskaičiavo, kiek gi toks draugiškas priėmimas atsieis. Jo teigimu, jei Vidaus reikalų ministerijos skaičiavimai pasitvirtintų ir į Lietuvą per metus vidutiniškai atvyktų 40 tūkst. nelegalių migrantų (vidutiniškai maždaug po 110 per dieną), tai toks „malonumas“ suteikiant prieglobstį šaliai atsieitų 440 mln. eurų[6].</p>
<p>Tačiau ir toks scenarijus, pasak Ž. Maurico, yra optimistinis, mat turint omenyje tai, kad nelegalūs migrantai per Lietuvą tik mėgina pasiekti kitas Vakarų Europos šalis, bendras nelegalių migrantų kiekis siekia net ir 600 tūkst. per metus. Tokiu atveju, jei migrantų srautai pasiskirstytų daugmaž tolygiai, Lietuvoje būtų realu sulaukti maždaug 120 tūkst. nelegalių migrantų per metus[6].</p>
<blockquote>
<p>Valstybės per mėnesį skiriama suma vieno neteisėto migranto maitinimui viršija net ir vidutinę senatvės pensiją neturint būtinojo stažo ir siekia 233,3 eurus, o malonus aptarnavimas su „auksiniais šaukštais“ bent jau praėjusių metų vasarą buvo garantuotas 3–4 kartus per dieną[7]. </p>
</blockquote>
<p>Ir tai – dar ne viskas. O kurgi dar ir politiniai pabėgėliai, kuriuos Lietuva priėmė į savo šiltą glėbį… Pavyzdžiui, iš Baltarusijos režimo pabėgusi Sviatlana Cichanouskaja.</p>
<blockquote>
<p>S. Cichanouskajos metai viešnagės Lietuvoje jau atsiėjo net 400 tūkst. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Tokia informacija pasidalinęs Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis pridūrė, kad šios politikės išlaikymas Lietuvai kainuoja maždaug 35 tūkst. eurų per mėnesį[8].</p>
<p>Beje, valdžios sprendimai pabėgėlius iš trečiųjų šalių „įkalinti“ teritorijoje, kurios šie negali palikti, papiktino Tolerantiško jaunimo asociaciją (TJA). Anot jos, užuot taškę milijardines sumas, valdžioje esantys asmenys verčiau galėtų susirūpinti tokių asmenų integravimu į Lietuvos darbo rinką. TJA teigimu, akivaizdus tampa ir skirtumas tarp pabėgėlių atvykstančių iš Ukrainos ir tų, kurie atvyksta, pavyzdžiui, iš Irako[9].</p>
<p>Skelbiama, kad šiuo metu iš viso į Lietuvą atvyko 37 975 ukrainiečiai, iš kurių 4 359 yra iki 6 m. amžiaus, 11 827 6-17 m. amžiaus, 20 185 18-64 m. amžiaus ir 1 604 virš 65 metų[10].</p>
