Eurogendfor – karo policijos funkcijas atliekanti organizacija
Lietuva netrukus gali tapti pilnateise Europos žandarmerijos pajėgų (Eurogendfor) nare – tokią iniciatyvą gegužės 7 d. patvirtino Ministrų kabinetas. Sprendimas atveria kelią Vidaus reikalų ministrui kreiptis į Eurogendfor Aukšto lygio komitetą dėl Lietuvos narystės[1].
Eurogendfor – tai Europos greitojo reagavimo pajėgos, sudarytos iš įvairių Europos šalių policijos ir žandarmerijos pajėgų elementų, skirtos atlikti policines užduotis krizių valdymo operacijose[2]. Organizacija veikia pagal Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų pavedimus, užtikrindama viešąją tvarką, saugumą ir stabilumą krizės paveiktose teritorijose. Pagrindinis Eurogendfor štabas yra įsikūręs Vicenzoje, Italijoje.
Eurogendfor buvo įkurta 2006 m., kai penkios ES šalys – Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Portugalija ir Ispanija – pasirašė steigimo sutartį. Idėja kilo dar 2003 m., kai Prancūzijos gynybos ministrė Michèle Alliot-Marie pasiūlė sukurti tokias pajėgas, o kartu su Italijos gynybos ministru Antonio Martino šį planą pristatė ES gynybos ministrų susitikime. Oficialus įkūrimo susitarimas pasirašytas 2004 m. rugsėjo 17 d. Noordwijke, Nyderlanduose, o 2006 m. sausio 23 d. pajėgos buvo oficialiai inauguruotos per karinę ceremoniją Gen. Chinotto kareivinėse Vicenzoje. Tų pačių metų liepos 20 d. Eurogendfor buvo paskelbta visiškai operatyvia po sėkmingo antrojo vadovavimo pratybų (CPX) etapo Madride, Ispanijoje.
Organizacijos statusas įtvirtintas 2007 m. spalio 18 d. pasirašytoje Velseno sutartyje, kuri leidžia bet kuriai ES šaliai tapti Eurogendfor nare, gavus esamų narių pritarimą. 2009 m. prie pajėgų prisijungė Rumunija, o 2011 m. – Lenkija, taip išplečiant pilnateisių narių skaičių iki septynių. Šiuo metu stebėtojų statusą turi Turkija, Moldova, o nuo praėjusių metų šio statuso siekia Ukraina.
Lietuva su Europos žandarmerijos pajėgomis bendradarbiauja dar nuo 2009 metų
Lietuva su Eurogendfor bendradarbiauja jau ne vienerius metus – nuo 2009 m. Viešojo saugumo tarnyba (VST) turi partnerės statusą, o nuo 2022 m. įgijo teisę deleguoti ryšio karininką į pagrindinį štabą Italijoje. Tačiau pilnateisė narystė esą atvers kur kas platesnes galimybes.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pabrėžia, kad tai leis Lietuvai aktyviai dalyvauti Europos saugumo stiprinimo procese, įskaitant misijas ir operacijas, susijusias su krizių valdymu, taikos palaikymu ir stabilumo atkūrimu. Be to, Lietuva turės balso teisę priimant svarbius organizacijos sprendimus, tokius kaip naujų narių priėmimas ar finansų valdymas.
„Prisijungimas prie Eurogendfor – tai galimybė VST bendradarbiauti su kitų ES šalių žandarmerijos pajėgomis, keistis patirtimi, žiniomis ir geriausiomis praktikomis, dalyvauti mokymuose bei naudotis organizacijos technologijomis ir ištekliais“, – teigia VRM. Tai esą ypač svarbu stiprinant VST pajėgumus ir pasirengimą reaguoti į kylančius iššūkius.
Europos žandarmerijos pajėgos nėra tiesiogiai pavaldžios ES politikai
Svarbu pažymėti, kad Eurogendfor nėra tiesiogiai pavaldi ES Bendrajai saugumo ir gynybos politikai (CSDP) ir nėra PESCO (Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo) projektas.
Tačiau pagal Europos Sąjungos sutarties 42.3 straipsnį Eurogendfor gali prisidėti prie CSDP įgyvendinimo, veikdama kaip daugiašalė pajėga. Organizacija neturi teisės veikti ES šalių teritorijoje, įskaitant pačias nares, – jos misijos vykdomos tik už ES ribų, reaguojant į tarptautines krizes.
Pavyzdžiui, Vokietija, nors ir yra ES narė, nedalyvauja Eurogendfor, nes šalies konstitucija draudžia naudoti karines pajėgas policijos funkcijoms. 2004 m. tuometinis Vokietijos gynybos ministras Peteris Struckas pabrėžė, kad teisinė bazė militarizuotoms policijos pajėgoms Vokietijoje neatitinka Eurogendfor lūkesčių. Vietoj to Vokietija remiasi Prüm sutartimi, kuri leidžia glaudžiai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, įskaitant policijos pajėgų mainus ir bendras pratybas.
Tapusi Eurogendfor nare, Lietuva kasmet vienam pareigūnui išleis ~70 tūkst. eurų
Tapusi pilnateise Eurogendfor nare, Lietuva turės prisidėti prie organizacijos biudžeto. Preliminariais skaičiavimais, deleguojant vieną pareigūną į štabą Italijoje, kasmetinis įnašas sieks apie 9,6 tūkst. eurų.
Papildomos išlaidos – apgyvendinimas, dienpinigiai, draudimas ir kitos su pareigūno darbu susijusios išlaidos – sudarys apie 60 tūkst. eurų per metus. Taigi bendra metinė suma Lietuvai sieks maždaug 69,6 tūkst. eurų už vieną pareigūną.
VRM pabrėžia, kad šios investicijos esą atsipirks per gaunamą patirtį, technologijas ir stipresnį Lietuvos vaidmenį tarptautinėje arenoje.
