Apsaugos Cichanouskajai nutraukimas – „baisi“ užsienio politikos klaida
Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Tomas Tomilinas aštriai sureagavo į sprendimą nutraukti Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos apsaugą, kurią iki šiol teikė Vadovybės apsaugos departamentas. Jo teigimu, tai – „baisi užsienio politikos klaida“ ir žingsnis, galintis sunaikinti visų Vyriausybių nuo 2020 metų kurtą įdirbį remiant Baltarusijos demokratines jėgas. Jis įsitikinęs, kad jei Vilnius atsisakys Cichanouskajos biuro, jis išvyks į Varšuvą, o Lietuva liks „su baronkos skyle“.
Anot politiko, S. Cichanouskajos buvimas Vilniuje padarė Lietuvos sostinę įtakingesnę tarptautinėje arenoje – būtent jos biuras sustiprino šalies reputaciją kaip demokratinių jėgų rėmėjos.
„Mažindami statusą, mes artinam ją prie eilinių NVO, tokių kaip turi rusai Vilniuje. Jei mes neturėsime Sviatlanos, o ją turės lenkai, tai užsienio sostinėse nebus tiek dėmesio mums, galiausiai dėmesys susiveda į skaitymąsi su mūsų pozicija, o toliau į norą mums padėt ir galiausiai į norą mus saugot.“ – rašo Tomilinas.
Jis teigia, kad šis sprendimas susilpnins Lietuvos diplomatines pozicijas, ypač artėjant 2027 m. ES pirmininkavimui.
Tai Lietuva už biurą nemokėjo?
T. Tomilinas taip pat priminė, kad S. Cichanouskajos biuras nebuvo išlaikomas Lietuvos sąskaita – valstybė esą dengė tik apsaugos išlaidas, o iš demokratijos projektų Lietuvoje buvo pritraukta apie 310 mln eurų iš ES ir JAV fondų.
Apie 30 proc. šių lėšų esą cirkuliavo per Lietuvoje registruotas organizacijas, kurios mokėjo mokesčius ir prisidėjo prie vietos ekonomikos.
„Vilnius tapo daug įtakingesne sostine dėl to, kad čia veikė Sviatlanos biuras, tad čia šūvis į koją. Beje, biuras veikia ne mūsų sąskaita, mes mokėjom tik už apsaugą. Gėda.“ – rašė jis.
Parlamentaras taip pat pridūrė sutinkantis su tuo, kad šia tema viešumo buvo per mažai, esą nuo pat pradžių tai buvo Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatijos klausimas, todėl susidarė „slaptumo aureolė“.
„Baltarusių organizacijos, demokratijos projektai pritraukė apie 310 mln. nuo 2020 m. iš ES fondų, atskirų ES valstybių (daugiausiai – Švedijos) ir iš JAV, iš tų pinigų apie 30 proc. eina per Lietuvoje registruotas organizacijas, iš to mokami mokesčiai, gauna nauda mūsų miestai, renginių organizatoriai, vertėjai ir kavinės.
Investavę 1, per kelis metus gaunam 50 ar daugiau, todėl privalome iš naujo, labai aiškiai iškomunikuoti, kodėl tas biuras reikalingas Vilniui, o ne Varšuvai.“ – pridėjo T. Tomilinas.
Užsienyje veikianti opozicija finansuojama milijonais?
T. Tomilinas taip pat pasidalino Kongresų tyrimų tarnybos atliktu tyrimu, kuriame atskleidžiama, kad Baltarusijos demokratinė opozicija, vadovaujama Sviatlanos Cichanouskajos, daugiausia veikia užsienyje po 2020 metų represijų, kai dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti, o tūkstančiai tapo politiniais kaliniais[1].
Taip pat minima, kad Cichanouskaja įkūrė Koordinacijos Tarybą ir Laikinuosius kabinetus, siekiančius atstovauti opozicijai, skatinti demokratines reformas ir koordinuoti tarptautinę paramą.
Dokumente pažymima, kad JAV ir kitos tarptautinės institucijos skiria lėšas demokratinėms organizacijoms, žmogaus teisių gynėjams ir opozicijai, įskaitant veiklą, susijusią su Cichanouskaja, o finansavimas gali siekti apie 30 milijonų JAV dolerių 2024 fiskalinių metų metu.
Šios lėšos skirtos tiek Baltarusijoje veikiančioms organizacijoms, tiek opozicijos struktūroms užsienyje, padedant palaikyti demokratiją, žmogaus teises ir nepriklausomą žiniasklaidą šalyje, taip pat stiprinant tarptautinę paramą opozicijos lyderiams.
ES skyrė 170 mln. eurų dydžio paramą
Tuo tarpu ES Diplomatijos tarnybos rugpjūčio pradžioje išspausdintame pranešime rašoma, kad neseniai paleisti politiniai kaliniai pasakoja apie kankinimus, tačiau daugiau nei 1 000 žmonių vis dar laikomi kalėjimuose sunkiomis sąlygomis[2].
Savo ruožtu Europos Sąjunga ragina Baltarusijos valdžią nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, nutraukti represijas ir inicijuoti įtraukiantį nacionalinį dialogą, taip pat nutraukti paramą Rusijos nelegaliam karui prieš Ukrainą.
„Mes visiškai solidarizuojamės su Baltarusijos žmonėmis. Nuo 2020 m. ES skyrė 170 mln. EUR Baltarusijos pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir represijų aukoms remti ir toliau taikys sankcijas tiems, kurie slopina demokratiją ir pažeidžia žmogaus teises.“ – rašoma pranešime.
Lietuva nusprendė mažinti Cichanouskajai skiriamą apsaugą
O štai spalio pradžioje pranešta apie tai, kad Lietuva nusprendė peržiūrėti Baltarusijos opozicijos lyderės S. Cichanouskajos apsaugos tvarką.
Po kelerius metus trukusios išskirtinės apsaugos jos saugumu nuo šiol rūpinsis Kriminalinės policijos biuras, o ne Vadovybės apsaugos tarnyba. Tai reiškia fizinės apsaugos lygio mažinimą, tačiau valstybės institucijos pabrėžia, kad saugumas išlieka užtikrinamas.
Sprendimas įsigaliojo spalio pradžioje ir priimtas remiantis atnaujintu grėsmių vertinimu, pasikeitusia saugumo situacija, rizikomis ir valstybės finansiniais ištekliais.
Nors fizinės apsaugos lygis mažinamas, Cichanouskaja išlaiko C kategorijos oficialaus svečio statusą, o asmeninė apsauga, gyvenamosios vietos stebėjimas bei saugumas užsienio kelionių metu bus užtikrinami. Užsienio reikalų ministerija kasmet skiria apie milijoną eurų apsaugos priemonėms, įskaitant transportą, būstą ir VIP oro uostų paslaugas.
