Lietuva dešimtis milijonų toliau leidžia COVID-19 vakcinoms, bet besiskiepijančių – mažuma

Susidomėjimas COVID-19 vakcina rekordiškai žemas, bet jos pasiūla – kelis kartus didesnė nei paklausa

Koronaviruso pandemijos juodžiausiomis dienomis, Lietuvoje būdavo užfiksuojami tūkstančiai naujų užsikrėtimo atvejų, šimtai pacientų, paguldytų į intensyvios terapijos skyrius bei dešimtys mirčių.

Dabar, kai COVID-19 jau, regis, yra paliktas tolimoje praeityje, situacija yra kardinaliai kita. Vakar Lietuvoje COVID-19 buvo patvirtinta 1280 žmonių, iš jų 301 asmuo susirgo pakartotinai. Valstybės duomenų agentūra taip pat skelbia, kad per parą, mirčių nuo koronaviruso išvengta.

Pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje ketvirtadienio rytą siekia 490,3 atvejo, o bendras COVID-19 buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 366 498.

Akivaizdžiai sumenkęs sergamumas koronaviruso lemia ir tai, kad visuomenė jau nesidomi ir COVID-19 skiepais. Nors Lietuvą jau yra prieš keletą mėnesių yra pasiekusi tiek atnaujinta COVID-19, tiek gripo vakcina, tik pastarosios gydymo įstaigoms prireikia kiek daugiau.

Nuo gripo nemokamai sąlyginai aktyviai skiepijasi rizikos grupės asmenys – vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis, gyvenantys slaugos įstaigose, dirbantys gydymo įstaigose, dalis kitų, renkasi nuo gripo skiepytis ir savo lėšomis.

Palyginimui, nors vakcinacija nuo COVID-19 yra nemokama visiems šalies gyventojams, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, norinčiųjų pasiskiepyti žymiai mažiau.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Ligonių kasos teigia, kad šiais metais, vakcinoms nuo koronaviruso išleista gerokai mažiau nei buvo planuota, vis tiek matome situaciją, kai milijonus kainuojančios vakcinos pasiūla smarkiai viršija paklausą.

Norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 dabar yra retenybė

Patys sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai ir slaugytojai pripažįsta: šiuo metu retas gyventojas nori pasiskiepyti nuo koronaviruso, todėl ir COVID-19 vakcinų užsakoma mažiau.

Dar rugsėjo mėnesį SAM patarėja Ginreta Megelinskienė skelbė, kad tuomet buvo nupirkta daugiau nei 200 tūkst. gripo vakcinų, o atnaujintų COVID-19 vakcinų buvo įsigyta virš 100 tūkst dozių^[1].

Tai vis tiek yra ne itin paklausios vakcinos kiekiai, valstybei kainuojantys milijonus eurų. Net jei Ligonių kasos atstovai ir teigia, kad šiemet vakcinoms nuo COVID-19 buvo išleista apie 5 mln. eurų mažiau nei numatyta biudžete, suma vis tiek didelė.

2023 metais šioms vakcinoms įsigyti buvo skirta net 35 mln. eurų^[2]. Susidomėjimui jomis toliau sparčiai mažėjant, ir kitiems, jau 2024 metams tam numatyta net 12 mln. eurų.

Tačiau šį sezoną nuo COVID-19 pasiskiepijo tik 34 tūkst. gyventojų. Palyginimui, nuo gripo skipijosi net 185 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Jau ir praėjusiais metais buvo utilizuota daugiau nei milijonas COVID-19 vakcinų

Šių metų rugsėjo mėnesį SAM skelbė, kad Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlyje liko „tik“ 209 tūkst. senųjų vakcinų nuo koronaviruso dozių, jų galiojimo laikas baigsis kitų metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais, tad tuomet jos bus sunaikinamos^[3].

SAM teigimu, vertinant laikotarpį nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios, Lietuvoje žmonių skiepijimui efektyviai panaudota 4,5 mln. dozių.

Tačiau pati ministerija atskleidžia, kad dėl pasibaigusio galiojimo laiko buvo utilizuota net 2,4 mln. dozių, dar 3,3 mln. vakcinų dozių Lietuva padovanojo užsienio šalims. Dalis vakcinų vis dar yra gydymo įstaigose arba buvo jose sunaikinta pasibaigus galiojimo laikui.

Ši situacija verčia iškelti paprastą klausimą: kam Lietuva ir toliau perka vakcinas, kurios galiausiai yra tiesiog utilizuojamos? Juk vien per pastaruosius metus Lietuva iš viso gavo 10,9 mln. vakcinų dozių.

Prasidedant šaltajam metų sezonui skelbta, kad Lietuvos piliečiai nuo COVID-19 bus skiepijami jau naudojant atnaujintą „Comirnaty XBB.1.5“ vakciną, kuri turėtų apsaugoti nuo šiuo metu dominuojančios viruso atmainos.

Tuo susidomėję piliečiai gydymo įstaigų neužplūdo, nors Lietuva iš viso įsigijo 115,2 tūkst. dozių suaugusiesiems ir 4,8 tūkst. dozių 5–11 metų vaikams skiepyti. Galima tik spėlioti, kokia dalis jų – trečdalis, o gal net pusė – vėliau bus sunaikintos.

Juk SAM teigė, kad dar iki 2023 m. pradžios jau buvo utilizuota 1,43 mln. COVID-19 vakcinų dozių, o metų pradžioje jau buvo pasibaigęs 1,26 mln. vakcinos dozių, saugomų Ekstremalių sveikatai situacijų centre (ESSC), galiojimas^[4]. Per dar du mėnesius baigėsi galioti dar beveik 213 tūkst. vakcinos dozių, tad tai tikrai opi problema.

Lietuvoje farmacines atliekas bei netinkamas naudoti vakcinas surenka ir utilizuoja tik specialų leidimą turinti įmonė. Tuo užsiimanti įmonė jau anksčiau žiniasklaidą informavo, kad pasibaigusio galiojimo vakcinos yra deginamos aukštoje temperatūroje, bet apie tai, kiek tai kainuoja ne kam kitam, bet eiliniam mokesčių mokėtojui, nei bendrovė, nei SAM nekalba.

Kaimynai elgiasi kitaip: užsakytų dozių atsisako

Akivaizdu, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, COVID-19 vakcinos paklausa sumažėjo, nors užsakytų vakcinų skaičiai ir yra milžiniški.

Tačiau jei vienos šalys iš visų jėgų stengiasi atsisakyti perteklinio produkto, Lietuva toliau masiškai perka vakcinas, kurios galiausiai, yra tiesiog sunaikinamos ir nerodo jokių ženklų, kad sandorį pirkti skirtingų farmacininkų vakcinas norėtų nutraukti.

Mūsų kaimynai lenkai elgiasi visiškai kitaip. Visomis išgalėmis bando išsisukti nuo europinio susitarimo su farmacininkais, o dėl to JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ net padavė Lenkijos vyriausybę į teismą dėl negautų mokėjimų už 60 mln. dozių skiepo.

Lenkija vakcinų užsakymą pateikė 2021 m., tačiau pandemijai atsitraukus, dalis vakcinos dozių taip ir liko nepanaudotos. Nei daugiau skiepų, nei sumokėti už jau užsakytus, Varšuva nenori. Savo ruožtu „Pfizer“ teigia, kad nori atgauti pinigus už pristatytą produktą, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė vakcinas panaudojo ar ne. Kompanija pabrėžia ir tai, kad Lenkija turi laikytis savo įsipareigojimų ir pasirašytos tiekimo Europos Sąjungai (ES) sutarties dalis.

Iš tiesų, „Pfizer“ dar 2021 m. gegužę sudarė didelę ES tiekimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo 2022 ir 2023 m. šalims-narėms pristatyti net 900 mln. dozių vakcinos. ES net turėjo galimybę užsisakyti dar 900 mln. dozių, bet po to, kai pandemija kiek atslūgo, daugelis Europos šalių suskaičiavo, kad jau turi per daug vakcinos.

Briuselio pareigūnai daug mėnesių svarstė, kaip geriausiai išspręsti vakcinų pertekliaus problemą, tačiau farmacijos kompanijos tik priminė ankstesnius įsipareigojimus ir toliau reikalavo mokesčio. Galiausiai, „Moderna“ sutiko atšaukti 60 proc. planuoto tiekimo, susitarimas taip pat buvo pasiektas su bendrove „Johnson and Johnson“.

Tik „Pfizer“ yra vienintelė farmacijos įmonė, kuri tiekė vakcinas ES šalims ir su kuria nepavyko susitarti. Dėl to, „Pfizer“ ir „BioTech“ savo bendru ieškiniu iš Lenkijos valdžios siekia prisiteisti iki 1,2 mlrd. eurų arba kitaip, 19,50 eurų už vakcinos dozę. Tačiau Lenkija savo pozicijos nekeičia ir tiesą sieks įrodyti teisme.