Lenkijos prezidentas įtvirtino Voluinės žudynių atminimą nacionaliniu mastu
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo nuo šiol liepos 11-oji paskelbta Nacionaline Voluinės žudynių aukų atminimo diena.[1] Tokiu būdu Lenkija siekia įamžinti dešimčių tūkstančių lenkų, nužudytų per 1939–1946 metų etninius išpuolius, atminimą.
Įstatymas, beveik vienbalsiai priimtas abiejuose parlamento rūmuose, konstatuoja, kad Voluinės regione, kuris šiandien priklauso Ukrainai, lenkų civilius žudė Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN), Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) bei kitų radikalių grupuočių nariai.[2] Tragiški įvykiai laikomi vienu skaudžiausių epizodų Lenkijos ir Ukrainos istorijoje.
Lenkijos Nacionalinės atminties institutas skaičiuoja, kad per Voluinės žudynes galėjo būti nužudyta apie 100 tūkstančių lenkų civilių. Ukrainos istorikai tuo tarpu atkreipia dėmesį, kad ir ukrainiečiai patyrė atsakomąsias žudynes, todėl siūlo šiuos įvykius vertinti kaip abipusį etninį konfliktą, o ne vienos pusės vykdytą genocidą.
Istorinė įtampa tarp Lenkijos ir Ukrainos vėl iškyla į paviršių
Voluinės žudynės jau dešimtmečius išlieka jautriu klausimu Lenkijos ir Ukrainos santykiuose. Nepaisant šiuolaikinio glaudaus bendradarbiavimo (ypač po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios) ši tema vis dar kelia abipusį susierzinimą ir diplomatinę įtampą.
2016 metais Lenkijos parlamentas oficialiai pripažino Voluinės žudynes genocidu. Ukrainos pusėje toks sprendimas sukėlė pasipiktinimą, o tarptautinėje akademinėje bendruomenėje iki šiol vyksta diskusijos, ar šiuos įvykius reikėtų traktuoti kaip genocidą, ar kaip etninį valymą.
Pastaraisiais metais Ukrainoje buvo įvestas ekshumacijų moratoriumas, atsiradęs po to, kai Lenkijoje buvo išniekinti keli ukrainiečių memorialai. Tačiau 2024 metų balandį situacija ėmė keistis – Puzhnikių kaime, Ternopilio srityje, pradėta pirmoji nuo 2017 metų ekskavacija. Ten, kaip manoma, 1945 metų vasarį UPA kovotojai nužudė nuo 50 iki 120 lenkų.
Šį žingsnį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pavadino „lūžio tašku“, o abiejų šalių pareigūnai išreiškė viltį, kad tai atvers kelią platesniam istorinės atminties dialogui.
Politinis spaudimas ir Europos integracijos iššūkiai
Kai kurie Lenkijos politikai yra tiesiai pareiškę, jog Ukrainos pažanga narystės Europos Sąjungoje link priklausys ir nuo to, kaip Kijevas spręs Voluinės žudynių klausimą.
2024 metais vicepremjeras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas bei buvęs viceministras Pavełas Jablonskis įspėjo, kad jei nebus leidžiamos tolesnės lenkų aukų ekskavacijos ir nebus pripažintas šių įvykių mastas, Ukraina gali sulaukti politinių kliūčių integracijos procese.
Ukrainos pusė tokius spaudimus vertina kaip bandymą perrašyti istoriją vienašališkai. Daugelis Ukrainos istorikų pabrėžia, kad tuo laikotarpiu egzistavo dvišalis smurtas, o ne vienpusės žudynės, todėl svarbu ieškoti ne kaltųjų, o bendro susitaikymo.
Nors Voluinės klausimas išlieka komplikuotas, Lenkijos sprendimas oficialiai įamžinti aukas rodo ryžtą įtvirtinti istorinį teisingumą, kuris, pasak daugelio lenkų politikų, per ilgai buvo ignoruojamas.
Nuo šiol liepos 11-oji Lenkijoje bus minima kasmet, o Voluinės žudynių atminimas taps svarbia nacionalinės atminties dalimi, nepaisant dabartinių geopolitinių iššūkių ar diplomatinių niuansų.
