Vaikai jau darželyje mokomi, kad lytį gali rinktis patys
Panašu, kad laikai, kai viskas buvo aišku – berniukai yra berniukai, o iš jų išauga vyrai, o mergaitės yra mergaitės ir iš jų išauga moterys – jau praeitis. Kai kuriose šalyse jau darželinukai vaikai mano, kad jų lytis nuo biologinės lyties nepriklauso. Jiems aiškinama, esą jie yra neutralios lyties, ir gal rinktis, kuo nori būti – berniuku, mergaite, arba kažkokiu tarpiniu variantu.
LGBTQ+ judėjimo, kaip ir visų identiteto politikos judėjimų, tikslas yra kuo anksčiau, ankstyvame amžiuje, pateikti savo naratyvą vaikams. Mažą vaiką galima paveikti ir kontroliuoti, o baugias lyties keitimo operacijas galima apvilkti vaivorykštės kauke per pasakojimus apie gėrį ir blogį.
Vis daugiau pasakų perrašoma, vis daugiau pasakų herojų atskleidžiama kaip LGBTQ+ nariai ir dabar beveik kiekvieną savaitę skaitome apie nepilnamečius, susiduriančius su perseksualizuotu LGBTQ turiniu.
„Recess Therapy“ serijoje pateikiami trumpi interviu su vaikais įvairiomis temomis. Vaizdo įrašuose maži vaikai, išsidažę veidus vaivorykštės spalvomis, sako, ką galvoja apie visokias pasaulio problemas. Jie kalba ir apie homoseksualius žmones, translyčius žmones bei lyties suvokimą apskritai[1].
Jame aiškiai matosi, kaip vaivorykštėmis pasipuošę vaikai kartoja šabloninius tekstus, tokius, kaip: „Visi visame pasaulyje turėtų švęsti Pride“ arba „Gerai, kad vaikai dalyvauja Pride parade, nes vaikai apskritai mato tik heteroseksualius dalykus, nors jie turėtų matyti ir keistus dalykus“.
Vaizdo įrašas puikiai parodo, kiek suaugusieji, įskaitant šių vaikų tėvus, mokytojus ir globėjus, piktnaudžiauja vaikų pasitikėjimu. Suaugusieji tiksliai žino, ką daro, o vaikai, kurie šiame amžiuje turėtų žaisti ir patirti nerūpestingos vaikystės džiaugsmus, yra tapę suinteresuotų suaugusiųjų įkaitais[2].
Viena mergaitė, kurios dabar jau negalima vadinti mergaitė, aiškino, kad Pride paradas yra vienas jos mėgstamiausių, o ji yra belytė, nepriskirianti savęs jokiai lyties kategorijai.
Kita mergaitė sako, kad Pride paradas moko gerbti žmones, o berniukas gali vesti berniuką, o mergaitė ištekėti už mergaitės.
„Su vaikais reikia apie tai kalbėti, nes tai gali pakeisti pasaulį. Vaikai turi didelę galią“, – sako maždaug penkiametė mergaitė.
Vokiečių vaikai nuo darželio mokysis būti gėjais?
„Neužtenka vaikams suteikti laisvės seksualinės orientacijos atžvilgiu, jiems reikia parodyti, kaip atrodo gėjaus gyvenimas!“, – pagal šį šūkį Berlyne, Vokietijoje, atidaromas pirmasis LGBT vaikų darželis. Šiame darželyje, prisidengiant „gyvensenos įvairove“, bus mokomos dvi vaikų grupės spalvingais, vaikams draugiškais vardais „Rožinis tigras“ ir „Geltonai žalia pantera“. Jau prirašyta net 60 vaikų, be augančių tos pačios lyties asmenų sąjungose, yra ir „paprastų mokinių“, kurių tėvai pasirinko šį darželį, nes jis yra arčiausiai jų gyvenamosios vietos.
Vokietijos žiniasklaida, tiesa, tik tos, kurias „liberalai“ priskiria konservatyvioms, pateikė nerimą keliantį faktą, kuris skamba pavojaus varpais. Būtent savaitraštis „Focus“ rašė, kad pasiteisinęs pedofilas Rudigeris Lautmannas (86 m.) yra Konsultavimo centro, steigiančio šį darželį, stebėtojų taryboje. Šis sociologas sukėlė didelę audrą Vokietijos visuomenėje, kai dar 1994 metais išleido savo knygą „Vaiko troškimas. Pedofilo portretas“. Po to sekė kaltinimai, kad autorius pasisako už seksualinius suaugusiųjų ir vaikų santykius, o jis gynėsi, kad „tiesiog norėjo nušviesti pedofilų elgesį, kad jis būtų suprastas“.
„Focus“ ne tik priminė ginčijamą knygą, bet ir nurodė, kad Lautmanas buvo „Humane Sexuality“ bendruomenės narys, kuri 1997 m. išleido brošiūrą „Vaikas ir seksualumas“. Be to, 1979 m. Lautmanas dalyvavo teikiant prašymą dėl pašalinimo. Baudžiamojo kodekso 176 dalį, pagal kurią baudžiama už seksualinius veiksmus su vaikais iki 14 metų[3].
Portlande seksualinė revoliucija prasideda darželyje
Portlando valstybinės mokyklos pradėjo karą prieš dvi lytis ir nusprendė priimti radikalią naują mokymo programą, kurioje mokiniai gali pradėti tyrinėti „begalinį lyčių spektrą“.
Kaip paaiškinama mokymo programoje, „lytis yra kolonizuota“.
„Kai baltieji Europos žmonės kolonizavo skirtingas vietas, jie atsinešė savo idėjas apie lytį ir seksualumą“, – rašoma mokymo programoje.
Mokymosi programa prasideda darželyje anatomijos pamoka, kurioje pateikiami grafiniai vaikų lytinių organų piešiniai. Pamokoje vengiama sąvokų „berniukas“ ir „mergina“, o lyties atžvilgiu neutralūs variantai „žmogus su peniu“ ir „žmogus su vulva“, nes pagal mokymo programą kai kurios mergaitės gali turėti penį, o kai kurios berniukai – turi vulvas.
„Bet kuri lytis ir vaikas gali turėti bet kokio tipo kūną“, – rašoma susijusiame pristatyme.
Pirmoje ir antroje klasėje mokiniai supažindinami su pagrindiniais lyties tapatumo teorijos principais. „Lytis yra kažkas, ką suaugusieji sugalvojo suskirstyti žmones į grupes“, – teigiama mokymo programoje. „Daugelis žmonių mano, kad yra tik dvi lytys – mergaitės ir berniukai, bet tai netiesa. Yra daug būdų, kaip būti berniuku, mergina, abiem arba nė vienu. Lytinė tapatybė yra susijusi su tuo, kaip jaučiatės apie save viduje. Tada mokiniai dirba per pamoką „Mūsų vardai, lytys ir įvardžiai“. Pamokoje jiems sakoma, kad „lytis yra kaip kosmosas, nes yra tiek daug būdų, kaip būti skirtingomis lytimis, kiek yra žvaigždžių danguje“.
Nuo trečios iki penktos klasės rajone pradedamos pamokos apie „LGBTQIA2S+“ aktyvumą. Mokymo programoje „vyro“ ir „moters“ kategorijos pateikiamos kaip „dominuojančios kultūros“, kuri naudojo seksualines normas mažumoms engti, apraiškas[4].
