Vyriausybė visiems namų ūkiams platina saugumo vadovą ir įspėja apie augančias grėsmes
Lenkijos vyriausybė pradėjo visos šalies masto kampaniją, kurios metu į visus 17 mln. namų ūkių išsiunčiamas spausdintas saugumo vadovas, skirtas pasirengimui ekstremalioms situacijoms, įskaitant branduolines, chemines ir biologines atakas. Leidinį parengė Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijos kartu su Vyriausybės saugumo centru (RCB), o jo platinimas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 7 mln. eurų.
Vadove pateikiami patarimai, kaip elgtis oro atakų, teroristinių grėsmių ar masinio naikinimo ginklų panaudojimo atveju, taip pat aptariamos ir gamtinės rizikos – gaisrai, potvyniai, žmonių susibūrimų saugumas. Įžangoje teigiama, kad Lenkija susiduria su augančiomis „dezinformacijos, kibernetinių atakų, hibridinių grėsmių ir sabotažo“ rizikomis, tiesiogiai įvardijant Rusiją kaip šių veiksmų šaltinį.[1]
Taip pat pabrėžiama, kad karas Ukrainoje, vykstantis už rytinės Lenkijos sienos, daro tiesioginę įtaką šalies saugumo jausmui. Vadovas internete buvo paskelbtas dar praėjusių metų rugpjūtį, o jo platinimas paštu turi būti baigtas iki sausio pabaigos.
Dokumente pateikiami vadinamieji „dešimt saugumo įsakymų“, tarp kurių – trijų dienų atsargų namuose sukaupimas, pirmosios pagalbos rinkinio paruošimas, artimiausios slėptuvės paieška ir evakuacinės kuprinės susidėjimas.
Valdžia ragina gyventojus rimtai ruoštis, bet ekspertai kritikuoja nenuoseklumą
Už vadovo platinimą atsakingas Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Cezary Tomczykas ragina gyventojus leidinį vertinti rimtai. „Kiekvienas turėtų jį perskaityti, pasikalbėti su vaikais, su šeima“, – žurnalistams sakė jis, pabrėždamas, kad pasirengimas turi prasidėti dar iki realios krizės.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Lenkija nuosekliai stiprina tiek karinį, tiek civilinį pasirengimą galimoms karo ar krizės situacijoms. 2015–2023 metais, valdant konservatyviai „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybei, Lenkijos ginkluotosios pajėgos išaugo iki daugiau nei 200 tūkst. karių, įskaitant teritorinės gynybos pajėgas ir rezervistus.[2]
Prieš dvejus metus taip pat priimtas naujas civilinės gynybos įstatymas, įvedęs privalomus mokymus pareigūnams ir atnaujinęs kritinės infrastruktūros apsaugos taisykles. Vis dėlto saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad informacinė kampanija nėra be trūkumų.
Marcin Samsel, viešojo saugumo specialistas, dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ teigė, jog žmonėms nurodoma, ką daryti, tačiau dažnai nepaaiškinama, kodėl tokie veiksmai būtini. Jis taip pat pabrėžė vidinius prieštaravimus – vienoje vietoje gyventojams patariama laikyti automobilį su pilnu degalų baku evakuacijai, o netrukus raginama krizių metu automobiliais naudotis kuo mažiau, kad keliai liktų laisvi kariuomenei ir specialiosioms tarnyboms.
Slėptuvių trūkumas ir ribotas laikas reaguoti išryškina sistemines problemas
Praktiniai pasirengimo aspektai kelia dar daugiau klausimų. Gruodį Vidaus reikalų ministerija pristatė interneto svetainę, leidžiančią gyventojams rasti artimiausias slėptuves karo ar kitų ekstremalių situacijų atveju. Tačiau populiaraus „YouTube“ kanalo „Kanał Zero“ žurnalistai, aplankę dalį nurodytų objektų, nustatė, kad nemaža jų dalis yra neprieinami arba patys pastatų darbuotojai net nežinojo, jog objektas pažymėtas kaip galimas slėptuvės taškas.[3]
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad realios grėsmės atveju reagavimo laikas būtų itin ribotas. Branduolinės raketos atakos atveju gyventojai, tikėtina, turėtų mažiau nei 20 minučių po įspėjimo apsisaugoti, o smūgio iš artimesnio nuotolio atveju – vos penkias minutes. Cheminių ar biologinių ginklų panaudojimas, specialistų teigimu, apskritai galėtų įvykti be jokio išankstinio perspėjimo.
Nors Lenkija pastaraisiais metais žengė reikšmingus žingsnius stiprindama gynybinius pajėgumus, civilinės saugos srityje ji vis dar atsilieka nuo tokių šalių kaip Suomija, kuri jau dešimtmečius palaiko aukštą visuomenės pasirengimo lygį. Tai kelia klausimą, ar informacinės kampanijos ir vadovai gali kompensuoti realios infrastruktūros ir aiškių procedūrų trūkumą krizės akivaizdoje.
