Prezidento rinkimuose Lenkijoje lyderių kova ir ryški ketveriukė
Artėjant 2025 m. prezidento rinkimams Lenkijoje, naujausia CBOS prognozė rodo aiškų lyderių ketvertą. Daugiausia, 32,7 %, pirmame ture rinkėjų balsų gali tikėtis opozicinės Pilietinės koalicijos (KO) kandidatas, Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis.
Jį vejasi valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) remiamas istorikas Karolis Nawrockis, kuriam prognozuojama 27,5 %. Trečia lieka dešiniųjų „Konfederacijos“ kandidatas Sławomiras Mentzenas su 13,7 %[1].
Ketvirtoje vietoje atsiduria „Trečiojo kelio“ kandidatas, parlamento pirmininkas Szymonas Hołownia, surinkdamas 6,2 %. Jį nedideliu skirtumu vejasi „Razem“ atstovas Adrianas Zandbergas (5,7 %) ir „Naujosios kairės“ kandidatė Magdalena Biejat (4,9 %).
CBOS tyrime, atliktame gegužės 12–13 dienomis telefonu ir internetu, dalyvavo 1001 suaugęs Lenkijos gyventojas. Prognozuojamas rinkėjų aktyvumas siekia 66,9 %.
Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50 % balsų, birželio 1 d. įvyks antrasis turas tarp dviejų lyderių.
R. Trzaskowskis ir K. Nawrockis galimi antrojo turo varžovai
Rafałas Trzaskowskis, 53 metų liberalus Varšuvos meras, laikomas pagrindiniu favoritu. Jis artimai siejamas su premjeru Donaldu Tusku ir remiamas proeuropietiškos KO partijos.
Jo šalininkai jį vertina dėl modernizacijos darbų sostinėje, tačiau konservatyvūs rinkėjai jį kritikuoja dėl progresyvių pažiūrų, įskaitant LGBT+ teisių palaikymą ir dalyvavimą „Pride“ renginiuose[2].
Tai jau antroji R. Trzaskowskio kampanija, 2020 m. jis pralaimėjo tuometiniam prezidentui Andrzejui Dudai vos kelių procentų skirtumu. Šįkart jam gali pakenkti rinkėjų apatija ir nepasitenkinimas dėl D. Tuskui nepavykusio pažado liberalizuoti abortų įstatymus.
Karolis Nawrockis, 42 metų istorikas, kandidatuoja kaip PiS atstovas, nors partijos nariu nėra. Jis vadovauja Nacionalinės atminties institutui, buvo Antrojo pasaulinio karo muziejaus Gdanske direktorius. Jo darbai dažnai pasižymi nacionaliniu konservatyvumu.
Tačiau jo kampaniją temdo skandalai. Žiniasklaida atskleidė, kad K. Nawrockis anonimiškai išleido knygą apie gangsterį ir pats vėliau ją viešai gyrė. Jis taip pat įsipainiojęs į ginčą dėl būsto, kurį, kaip teigiama, gavo mainais į pagalbos pažadą vyresnio amžiaus vyrui, tačiau susitarimo nevykdė.
Sławomiras Mentzenas, 38 metų verslininkas ir „Konfederacijos“ kandidatas, savo populiarumą grindžia socialinių tinklų kampanijomis ir aštriu stiliumi. Jis žinomas dėl prieštaringų pareiškimų, įskaitant 2019 m. frazę „Nenorime žydų, homoseksualų, abortų, mokesčių ir ES“, kuri iki šiol jį persekioja.
S. Mentzenas prieštarauja abortui net išžaginimo atvejais ir pasisako už mokslą tik už pinigus. Tokios pozicijos, ypač tarp jaunimo, sukėlė prieštaringų reakcijų. Jis taip pat žinomas kaip alaus daryklos savininkas, išgarsėjęs provokuojančiais pavadinimais, tokiais kaip „White IPA Matters“ ar „Hate Speech“.
Szymonas Hołownia, 48 metų parlamento pirmininkas, buvęs televizijos laidų vedėjas, kampanijoje išsiskiria šoumeno charizma. Jo vadovaujamas judėjimas „Lenkija 2050“ kartu su Lenkijos liaudies partija sudaro „Trečiąjį kelią“.
2020 m. rinkimuose S. Hołownia užėmė trečiąją vietą, surinkęs beveik 14 % balsų. Nors iš pradžių buvo laikomas politiniu naujoku, prisijungimas prie Tusk’o koalicijos kai kuriems sumažino jo kaip alternatyvos patrauklumą.
Aborto klausimas ir skirtingi požiūriai į įstatymus tampa lemiama tema rinkimuose
2025 m. rinkimai laikomi lemiamu momentu dėl abortų politikos Lenkijoje. Šalis iki šiol turi vieną griežčiausių abortų įstatymų Europoje. Nors D. Tuskas žadėjo reformą per 100 dienų po rinkimų, draudimas vis dar galioja[3].
Žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip Federa ir „Abortion Dream Team“, pabrėžia, kad naujasis prezidentas gali būti lemiamas siekiant teisės aktų pakeitimų. R. Trzaskowskis palaiko įstatymą, leidžiantį abortus iki 12 nėštumo savaitės, tačiau per rinkimų kampaniją vengia šios temos, siekdamas neprarasti konservatyvesnių rinkėjų.
Nors kai kurios kairiosios jėgos, pavyzdžiui, kandidatė Magdalena Biejat, palaiko abortų teisių plėtrą, aktyvistai kritikuoja kitus kandidatus dėl tylos šiuo klausimu. Moterų teisių aktyvistė Marta Lempart ragina vis tiek balsuoti: „Nebalsuojame už tai, kad būtų geriau, balsuojame, kad nebūtų blogiau.“
Anot aktyvisčių, jei išrinktasis prezidentas ir toliau vetuos abortų reformą, net ir turint parlamentinę daugumą, permainų nebus. Tai gali lemti nusivylimą ir sustiprinti radikalios dešinės pozicijas.
