Įstatymas dėl interneto kontrolės, pasak K. Nawrockio, kelia grėsmę žodžio laisvei
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis vetavo Donaldo Tusko vadovaujamos vyriausybės priimtą įstatymą, kuriuo šalyje būtų įgyvendintos ES interneto taisyklės. Šis įstatymas būtų leidęs valdžios institucijoms blokuoti tam tikrų asmenų ar organizacijų turinį internete, jei jie įtariami vienu iš 27 sunkių nusikaltimų – nuo grasinimų ir raginimo nusižudyti iki pedofilijos, totalitarinių ideologijų skleidimo ar neapykantos kurstymo.[1]
Pagal numatytą tvarką nevyriausybinės organizacijos būtų stebėjusios interneto turinį ir perdavusios pranešimus institucijoms, kurios turėtų galią tokius įrašus blokuoti. K. Nawrockis šį mechanizmą pavadino „orvelišku“ ir tiesiai pareiškė, kad „negali pasirašyti įstatymo, kuris praktiškai reiškia administracinę cenzūrą“.
Jis teigė, kad nors deklaruojamas tikslas – apsaugoti gyventojus, ypač vaikus – yra pagrįstas, pats įstatymas esą „papildytas sprendimais, kurie yra nepateisinami ir tiesiog daro žalą“. Prezidentas kritikavo, kad sprendimų apskundimo laikotarpis numatytas vos 14 dienų, nesuteikiant „tikros teisminės priežiūros“, o paprasti piliečiai būtų priversti „kovoti su valdininkais dėl teisės reikšti nuomonę“.
D. Tuskas ir ministrai puola prezidentą: „Smūgis Lenkijos saugumui“
Vyriausybės atstovai veto sutiko agresyviai. Skaitmeninių reikalų ministras bei vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis pareiškė, kad prezidento sprendimas yra „smūgis Lenkijai ir lenkams“. Jo teigimu, vetuodamas DSA įgyvendinimą, prezidentas „paveikė vaikų saugumą internete“ ir suteikė erdvę veikti „pedofilams ir sukčiams“, kuriuos įstatymas padėtų tramdyti.
Ministras rašė, kad toks sprendimas „nėra žodžio laisvės gynimas – tai saugumo garantija nusikaltėliams“. Nepaisant veto, D. Tuskas paskelbė, kad jo kabinetas neketina derėtis su prezidentu ir ieškos būdų apeiti parlamentinį procesą.
Pasak premjero, būtinas DSA turinys bus įgyvendintas administraciniais sprendimais, nes „vyriausybė turi valdyti“. Tai reikštų, kad prezidento veto ne sustabdo planus, o tik priverčia valdžią tai daryti kitais kanalais.
Briuselio spaudimas stiprėja: Lenkijai gresia sankcijos už DSA vilkinimą
Lenkija jau susiduria su Europos Komisijos spaudimu dėl uždelsto DSA įgyvendinimo. Dar 2025 m. gegužę Briuselis perdavė Lenkiją ir dar keturias ES valstybes Europos Teisingumo Teismui dėl to, kad jos laiku nepradėjo taikyti bloko skaitmeninių taisyklių. Veto reiškia, kad Lenkijos pozicija teisme tampa dar silpnesnė, o ES sankcijos – labiau tikėtinos.[2]
Prezidentas ragina parengti naują įstatymo versiją, kuri esą apsaugotų piliečių saugumą, bet kartu neįvestų valdžiai galios šalinti turinį be teismo sprendimo. Tuo tarpu kritikai įspėja, kad be šio įstatymo Lenkija lieka pažeidžiama „dezinformacijos“, ypač iš Rusijos, o valdžia kaltina prezidentą atvėrus kelią priešiškiems veikėjams.
Lenkija taip atsidūrė tarp dviejų ugnių: vyriausybės, kuri pasirengusi apeiti parlamentą, ir prezidento, kuris skelbia ginsiąs žodžio laisvę nuo valdžios kišimosi. Abiejų pusių kova dabar persikelia į ES lygmenį, kur už neveiklumą jau skaičiuojamos galimos baudos.
