Laisvės atgavimo istorija: 1918-ųjų lapkričio 11-oji tapo naujos valstybės pradžia
Lenkija lapkričio 11-ąją mini 107-ąsias Nepriklausomybės metines, prisimindama 1918 metus, kai po 123 metų padalijimų tarp Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijų atgavo savo suverenitetą. Šalis žingsnis po žingsnio artėjo prie nepriklausomybės dar Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje: 1916 m. Lapkričio 5-osios Aktas tapo pirmuoju žingsniu į savivaldą, o 1918 m. spalį Varšuvoje paskelbta nepriklausomybė tapo faktu.
Lemtingu momentu tapo Juzefas Pilsudskis – iš kalinimo paleistas lapkričio 10 d., jis jau kitą dieną buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės vadu ir ėmėsi kurti nacionalinę valdžią. Lapkričio 16 d. jo vadovaujama laikinoji vyriausybė paskelbė pasauliui apie Lenkijos suvereniteto atkūrimą.
Nepriklausomybės dienos šventė – tarp išdidumo ir atminimo
Šiandien visoje Lenkijoje vyksta iškilmingi minėjimai, svarbiausias jų – Varšuvos Piłsudskio aikštėje prie Nežinomo kareivio kapo. Ceremonijoje dalyvauja prezidentas, ministras pirmininkas, kariuomenės vadovybė ir tūkstančiai piliečių. Sostinėje vyksta karinis paradas, dainų koncertai, miestai pasipuošę baltai raudonomis vėliavomis.
Vienas ryškiausių renginių – Varšuvos Nepriklausomybės bėgimas, kuriame tūkstančiai dalyvių vilki tautinių spalvų aprangą ir sudaro gyvą Lenkijos vėliavą. Nors šventė kupina pasididžiavimo, jos tonas išlieka pagarbus – lenkai pagerbia visus, kovojusius už laisvę, ir prisimena sunkų kelią į valstybingumą.
Lietuvos ir Lenkijos draugystė – bendrų vertybių ir saugumo pamatas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Lenkijos vadovą Karolį Nawrockį bei visus lenkų tautos žmones Nepriklausomybės dienos proga. Pasak šalies vadovo, lietuvius ir lenkus jungia šimtmečiais puoselėta istorija, bendros valstybingumo tradicijos ir dabartinis siekis stiprinti regioninį saugumą[1].
„Mus vienija bendras supratimas, kad aukščiausias mūsų prioritetas – regioninio saugumo stiprinimas. Džiaugiuosi, kad konkrečiais darbais patvirtiname šį įsipareigojimą mūsų bendram saugumui: esame daugiausiai gynybai skiriančios NATO sąjungininkės, kartu dalyvaujame karinėse ir civilinėse pratybose, įgyvendiname karinio mobilumo ir dvigubos paskirties strateginės infrastruktūros projektus. Tvirtai tikiu, kad koordinuodami veiksmus, stiprindami gynybos pramonės pajėgumus ir atgrasymą bei efektyviai saugodami oro erdvę, tęsime mūsų bendradarbiavimą krašto apsaugos ir gynybos srityje“, – sakoma Prezidento sveikinime.
Jis taip pat pabrėžė sėkmingą bendradarbiavimą įgyvendinant strateginius projektus – „Via Baltica“ automagistralę, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją ir GIPL dujų jungtį. Prezidentas išreiškė viltį, kad artėjant 1863–1864 m. sukilimo sukakčiai abi tautos ją minės kartu Varšuvoje ir Vilniuje, stiprindamos istorinio bendrumo ir laisvės siekio dvasią.
