„Baltic Power“ pirmą kartą perdavė Baltijos jūroje pagamintą elektrą į Lenkijos tinklą
Lenkijos energetikos sistemoje užfiksuotas pirmasis elektros tiekimas iš jūrinio vėjo parko. „Baltic Power“ projekto pirmosios turbinos sėkmingai praėjo reikalingus bandymus ir perdavė elektrą į nacionalinį tinklą. Elektros priėmimą patvirtino perdavimo sistemos operatorius „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“, o srautas buvo priimtas per sausumos pastotę Choczewo vietovėje.
Tai pirmasis Lenkijos jūrinis vėjo parkas, kuris realiai pradėjo tiekti energiją į šalies elektros sistemą. Projektas statomas maždaug 23 km nuo Lenkijos pakrantės, netoli Choczewo ir Łebos, o jo plotas Baltijos jūroje siekia apie 130 kv. km. Po visiško užbaigimo parkas turėtų turėti apie 1,14 GW galios ir kasmet pagaminti maždaug 4 TWh elektros.
Projektą įgyvendina ORLEN grupė ir Kanados bendrovė „Northland Power“. ORLEN priklauso 51 proc. projekto, o „Northland Power“ – 49 proc. Šis nuosavybės modelis reiškia, kad pirmasis Lenkijos jūrinio vėjo projektas yra ne vien nacionalinis energetikos objektas, bet ir tarptautinė investicija, paremta Lenkijos bei Kanados kapitalu.
76 didelės galios turbinos ir 78 pamatai rodo tikrąjį projekto mastą
„Baltic Power“ parke numatytos 76 „Vestas“ V236-15.0 MW turbinos. Kiekvienos turbinos galia siekia 15 MW, o visa konstrukcija kartu su pamatu yra aukštesnė nei 250 metrų. Vienos mentės ilgis siekia 115,5 metro, todėl rotoriaus aprėpiamas plotas viršija šešių futbolo aikščių plotą.
Iki pirmosios elektros perdavimo dienos jūroje jau buvo sumontuotos 54 iš 76 planuojamų turbinų. Birželio pabaigoje buvo pranešta apie 50-ąją sumontuotą turbiną, o liepos pradžioje projektas perėjo į bandymų ir laipsniško prijungimo etapą. Likusių turbinų montavimo kampaniją planuojama užbaigti dar šiais metais.
Pamatų struktūra taip pat rodo, kad projektas apima daugiau nei vien pačias turbinas. Iš viso įrengti 78 pamatai: 76 skirti vėjo turbinoms, o dar 2 – jūrinėms pastotėms. Monopolių montavimui buvo naudojamas „Van Oord“ laivas „Svanen“, pačius monopolius tiekė „Steelwind Nordenham“, o pereinamąsias konstrukcijas – Belgijos bendrovė „Smulders“.
Projektui pritrauktas vienas didžiausių finansavimo paketų Lenkijos infrastruktūros istorijoje
Bendra projekto vertė 2023 m. buvo vertinta apie 4,73 mlrd. eurų. „Northland Power“ atskirai skelbė, kad projekto kapitalo sąnaudos siekia apie 6,5 mlrd. JAV dolerių, o 5,2 mlrd. JAV dolerių suma buvo užtikrinta ne regreso tvarka teikiamu žaliuoju projektiniu finansavimu. Finansavime dalyvavo 25 vietos ir tarptautinės finansų institucijos, taip pat eksporto kredito agentūros ir daugiašalės institucijos.
Projektas turi 25 metų Lenkijos vyriausybės remiamą pajamų modelį, susietą su euru ir indeksuojamą pagal infliaciją. „Northland Power“ šią schemą apibūdino kaip ilgalaikį kontraktų pagrindą, kuris turi užtikrinti projekto pinigų srautus po komercinės veiklos pradžios. Šis punktas svarbus todėl, kad jūriniai vėjo parkai reikalauja labai didelių pradinių investicijų ir ilgo atsipirkimo laikotarpio.
„Baltic Power“ finansavimas buvo pristatytas kaip didžiausias vienai investicijai Lenkijoje gautas finansavimo paketas ir vienas didžiausių tokio tipo sandorių Europos jūrinio vėjo sektoriuje. Tai rodo, kad projektas neapsiriboja tik technologiniu etapu jūroje. Jis taip pat yra didelis finansų rinkų ir energetikos politikos sandoris, susietas su valstybės energetikos pertvarka.
Choczewo pastotė tapo pirmąja grandimi tarp jūrinio vėjo ir Lenkijos elektros vartotojų
Choczewo pastotė yra pagrindinis sausumos taškas, per kurį jūroje pagaminta elektra pasiekia Lenkijos elektros tinklą. Ji buvo statoma tam, kad galėtų priimti energiją iš Baltijos jūros vėjo parkų ir perduoti ją toliau šalies perdavimo sistemai. Pirmasis „Baltic Power“ elektros srautas į tinklą patvirtino, kad ši jungtis pradėjo veikti praktiškai, o ne tik techninių bandymų lygmeniu.
Lenkijos žiniasklaida nurodo, kad Choczewo 400 kV pastotė buvo pastatyta kaip infrastruktūra, skirta jūrinių vėjo parkų integracijai. Taip pat pranešta apie jungtį su Żarnowiec sistema ir papildomas linijas, kurios turėtų aptarnauti būsimus projektus. Tai reiškia, kad Choczewo nėra vieno parko prijungimo taškas – ji tampa platesnės Baltijos jūros energetikos infrastruktūros dalimi.
Lenkijos perdavimo sistemos operatorius yra paskelbęs didelius tinklo plėtros planus iki 2034 m. Juose numatoma statyti naujas 400 kV linijas, modernizuoti pastotes ir sudaryti sąlygas prijungti iki maždaug 18 GW jūrinio vėjo galios. Todėl pirmasis „Baltic Power“ elektros tiekimas vyksta platesnėje tinklo pertvarkoje, kuri turi paruošti šalies energetikos sistemą didesniam atsinaujinančios gamybos kiekiui.
Łebos aptarnavimo bazė ir Świnoujście terminalas rodo, kad Lenkija kuria visą jūrinės energetikos grandinę
„Baltic Power“ projektui svarbi ne tik jūroje įrengiama infrastruktūra, bet ir krante kuriamos aptarnavimo bazės. Łeboje nuo 2025 m. pavasario veikia aptarnavimo bazė, kuri palaiko montavimo darbus maždaug 130 kv. km jūros teritorijoje. Nuo 2025 m. pradžios statybos kampanijoje buvo mobilizuota apie 80 laivų ir apie 4 500 įgulų narių bei rangovų atstovų.
Ši bazė ruošiama maždaug 30 metų trunkančiai eksploatacijos fazei. Joje veikia jūrinės koordinacijos centras, kuris visą parą prižiūri darbų saugą ir laivų judėjimą. Galutiniame etape Łeboje turėtų dirbti apie 40 „Baltic Power“ komandos narių ir daugiau kaip 50 susijusių rangovų darbuotojų.
Kitas svarbus infrastruktūros elementas yra Świnoujście jūrinio vėjo terminalas. ORLEN nurodo, kad jis pradėtas naudoti 2025 m. birželį ir yra pritaikytas dideliems „jack-up“ bei sunkiųjų krovinių laivams. Terminalas gali priimti, sandėliuoti ir paruošti tokius komponentus kaip pamatai, bokštai, nacelės, mentės ir kabelių elementai, o jo metinis pajėgumas numatomas daugiau kaip 80 jūrinių vėjo turbinų.
„Baltic Power“ tampa pirmu žingsniu į didesnę Lenkijos Baltijos jūros energetikos programą
Po visiško paleidimo „Baltic Power“ turėtų gaminti apie 4 TWh elektros per metus. Projekto vystytojai nurodo, kad tokio kiekio pakaktų daugiau kaip 1,5 mln. Lenkijos namų ūkių, o tai atitiktų maždaug 3 proc. dabartinio šalies elektros poreikio. Taip pat skelbiama, kad projektas galėtų padėti išvengti iki 2,8 mln. tonų CO₂ emisijų per metus.
Lenkijos energetikos struktūroje tai svarbus pokytis, nes šalis ilgą laiką rėmėsi anglimi. Premjeras Donaldas Tuskas per pirmosios elektros perdavimo renginį jūrinę energetiką siejo su nacionaliniu saugumu ir energetiniu suverenitetu. Jis pabrėžė, kad energijos šaltinių įvairovė yra svarbi tuo metu, kai karai ir geopolitinė įtampa veikia energijos tiekimą Europoje.
ORLEN jau yra gavusi leidimus papildomiems jūrinio vėjo projektams Baltijos jūroje, kurių bendra galia siekia 5,2 GW. Kartu su „Baltic Power“ tai rodo, kad pirmasis parkas nėra vienkartinis projektas, o pradinis etapas didesnėje Lenkijos jūrinės energetikos plėtroje. Šalies tikslas iki 2030 m. pastatyti kelis gigavatus jūrinio vėjo galios reiškia, kad „Baltic Power“ tampa bandymu, pagal kurį bus vertinami kiti projektai.
Šaltiniai
TVP World. (2026). Baltic Power: Poland’s first offshore wind farm now feeding power to grid
https://tvpworld.com/94273846/baltic-power-polands-first-offshore-wind-farm-now-feeding-power-to-grid
Reuters. (2026). Northland, Orlen say first power generated at Poland wind farm
https://www.reuters.com/business/energy/northland-orlen-say-first-power-generated-poland-wind-farm-2026-07-10/
Baltic Power. (2026). Baltic Power Offshore Wind farm produces and delivers Electricity to Polish Energy Grid for the first time
https://balticpower.pl/news/baltic-power-offshore-wind-farm-produces-and-delivers-electricity-to-polish-energy-grid-for-the-first-time/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Lenkijos jūrinės energetikos plėtrą ir „Baltic Power“ projektą, kuris yra aktualus ir svarbus tiek Lietuvai, tiek regionui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie 'Baltic Power' projektą ir jo reikšmę Lenkijos energetikai, be to, jis nešališkai aprašo projekto poveikį klimato kaitai. Nėra pastebimos dezinformacijos ar manipuliacijos.
Nors straipsnis apie Lenkijos jūrinę energetiką yra informatyvus, jis nėra tiesiogiai aktualus Lietuvos auditorijai, nes nesuteikia informacijos apie Lietuvos energetikos sektorių ar jo plėtrą.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Lenkijos jūrinės energetikos plėtrą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, kas yra aktualu tiek Lenkijai, tiek visai regiono energetikos politikai.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas ir informatyvus, nes jis pristato teigiamus pokyčius Lenkijos energetikoje, neskatindamas nepagrįsto nerimo ir emocinės manipuliacijos.
