<h2>Ekonominės krizės akivaizdoje kai kurios šalys demonstruoja puikius rezultatus</h2>
<p>Lietuva nesusitvarko su milžiniška infliacija ir skaičiuoja įmonių bankrotus, tuo tarpu kaimyninė Lenkija jau pirmąjį šių metų ketvirtį savo ekonomiką spėjo užauginti net daugiau kaip 8 kartus. Globali ekonominė situacija šiuo metu yra įtempta visame pasaulyje. Trečiadienį paskelbtoje naujausioje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje apie pasaulio ekonominę padėtį ir perspektyvas (WESP) teigiama, kad pasaulio ekonomika šiemet augs tik 3,1 proc. Tai reiškia, kad augimas bus net 4,0 proc. mažesnis, nei buvo prognozuota sausio mėnesį.</p>
<p>Kaip ir galima numanyti, tam daugiausia įtakos turėjo karas Ukrainoje ir su tuo susijusi išteklių krizė, sparčiai augančios maisto ir žaliavų kainos bei neraminanti infliacija, kuri šiais metais turėtų siekti 6,7 proc[1].</p>
<p>JT ataskaitoje skelbiama, kad sumažėjusios augimo perspektyvos apima didžiausias pasaulio ekonomikas: Jungtines Amerikos Valstijas, Kiniją ir Europos Sąjungą (ES), taip pat daugumą kitų išsivysčiusių ir besivystančių šalių.</p>
<p>Tačiau, būtent ES yra pirmoji iš išsivysčiusios ekonomikos šalių, kurios ekonomikos rodikliai pablogėjo. </p>
<p>Tai galima sieti tiek dėl jos geografinio artumo su Rusija ir Ukraina, tiek dėl didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač iš Rusijos.</p>
<p>Šiuo metu prognozuojama, kad 2022 m. ES ir euro zonos realusis BVP augs 2,7 %, o 2023 m. – 2,3 %, palyginti su 2022 m. tarpinėje prognozėje numatytu atitinkamai 4,0 % ir 2,8 % augimu[2].</p>
<blockquote>
<p>Pakito ir infliacijos prognozė: dabar numatoma, kad 2022 m. ES infliacija pagal SVKI bus vidutiniškai 6,8 %, o 2023 m. sumažės iki 3,2 %. Taigi, 2022 m. euro zonoje infliacija bus 6,1 %, o 2023 m. – 2,7 %.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau tokios neraminančios prognozės liečia ne visas bendrijos nares. Jei kai kurios ES šalys jau spėjo pajusti karo Europoje naštą ir augančios infliacijos grėsmę, kitos jau fiksuoja net geresnius ekonominius rezultatus nei prognozavo ekspertai.</p>
<p>Pavyzdžiui, kaip ir minėta, Lenkijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 8,5 procento. Šis rodiklis yra 0,4 procentinio punkto didesnis nei prognozavo apklausti ekonomistai.</p>
<p>Kol kas stabilius ekonominius rezultatus demonstruoja ir Lietuva. Tačiau, šalies ekonomistai ragina tausoti optimistines nuotaikas ir teigia, kad šalies ekonomika auga iš inercijos, o jau netrukus pajusime visų problemų naštą.</p>
<blockquote>
<p>Neramina ir tai, kad Lietuvos infliacijos rodikliai kone baigia susivienodinti su sankcijų varžomos Rusijos[3]. Tačiau, valdžia rimtos problemos neįžvelgia.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jason-leung-sayzxus1o3m-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Netikėta Lenkijos ekonomikos stiprybė</h2>
<p>Lenkijos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį augo 8,5 procento: taip skelbia šalies Centrinė statistikos tarnyba (GUS). Šis rodiklis buvo 0,4 procentinio punkto didesnis nei prognozavo ekonomistai[4].</p>
<blockquote>
<p>Lenkijos bendrasis vidaus produktas paskutinį praėjusių metų ketvirtį išaugo 7,6 proc.</p>
</blockquote>
<p>Pats Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusį mėnesį prognozavo, kad 2022 m. Lenkijos BVP augs ne mažiau kaip 4 proc. </p>
<p>Tuo tarpu Europos Komisija (EK), atsižvelgdama į Rusijos invaziją į Ukrainą, sumažino šių metų Lenkijos ekonomikos augimo prognozę iki 3,7 proc. nuo anksčiau prognozuotų 5,5 proc.</p>
<p>Anksčiau EK numatė, kad 2022 m. Lenkijos BVP augs 5,5 proc. ir 4,2 proc. 2023 m. Pagal SVKI apskaičiuota infliacija 2022 m. turėjo sudaryti 6,8 proc., o 2023 m. jau 3,8 proc.</p>
<p>Pagal EK prognozes, Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas nuo 1,9 proc. BVP 2021 m., šiais metais padidės iki 4,0 proc., o 2023 m. – iki 4,4 proc. </p>
<blockquote>
<p>2022 m. balandžio mėn. metinė infliacija Lenkijoje padidėjo iki 12,4 proc. nuo 11 proc. ankstesnį mėnesį. Tai buvo aukščiausias rodiklis nuo 1997 m. gruodžio mėnesio.</p>
</blockquote>
<p>Pagrindinį spaudimą didinti kainas darė maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (12,7 proc., palyginti su 9,2 proc.); būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras (19,5 proc., palyginti su 17,7 proc.), alkoholiniai gėrimai (5,9 proc., palyginti su 5,3 proc.) bei restoranai ir viešbučiai (14,1 proc., palyginti su 12,7 proc.)[5].</p>
<p>Tačiau karas ir dėl jo padidėjusi infliacija paskatino Lenkijos vyriausybę įvesti kovos su infliacija priemones. Kita vertus, EK teigimu, šaliai daugiausia iššūkių sukėlė būtent valdžios pagalba Ukrainos pabėgėliams.</p>
<blockquote>
<p>EK teigimu, karas Ukrainoje prognozuojamu laikotarpiu turės didelį poveikį Lenkijos ekonominei veiklai, daugiausia dėl pablogėjusių vartotojų nuotaikų, žlugusios prekybos su Rusija ir Ukraina bei padidėjusios infliacijos[6].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau Lenkijos valdžia mato kitą scenarijų: tiki, kad didžiulis Ukrainos pabėgėlių srautas kompensuos dalį vartojimo sumažėjimo.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jp-valery-blolco2k4m0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>O kokia Lietuvos ekonomikos būklė?</h2>
<p>Mūsų kaimynei Lenkijai stabiliai laikant ekonomikos frontą, galime pasidomėti ir Lietuvos situacija. Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį augo 4,1 proc. ir per ketvirtį padidėjo 0,9 procento[7]. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau džiaugtis pernelyg nėra dėl ko. Ekonomistų teigimu, gerus ekonomikos rezultatus šių metų pradžioje lėmė įspūdinga pramonės plėtros inercija ir ryškus palyginamosios bazės efektas[8]. Prognozuojama, kad antrą ir trečią ketvirčiais realiojo BVP pokyčiai bus neigiami.</p>
</blockquote>
<p>Vertinant Lietuvos BVP dinamikos istoriją ir sektorinius duomenis pastebima, kad Lietuvos ekonomiką į priekį tempė žema palyginamoji bazė ir gyvenimas be karantino.</p>
<p>Šių metų pirmąjį ketvirtį ekonomika funkcionavo be didesnių COVID-19 suvaržymų, todėl lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, nebuvo sudėtinga pasiekti ekonomikos augimą.</p>
<p>Tačiau, ekonomika auga „iš inercijos“. Lietuvos ekonomikos sektoriai dar nespėjo pilna jėga pajusti dėl Rusijos-Ukrainos karo atsiradusius iššūkius. Todėl, ateityje tai bus pastebima būtent ekonomikos rezultatuose.</p>
<p>Neraminti gali ne tik tai. Lietuva konkuruoja su kita Baltijos šalimi Estija: abi fiksuoja didžiausią infliaciją visoje ES.</p>
<blockquote>
<p>Balandžio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pasiekė naują rekordą ir siekė 16,8 proc[9].</p>
<p>Gana panašius rodiklius fiksuoja ir Rusija, kuriai Vakarai pritaikė griežtas sankcijas. Rusija balandžio mėnesį fiksavo 17,8 proc. infliaciją. Kovo mėnesį, infliacija siekė 16,7 proc[10].</p>
</blockquote>
<p>Tokie duomenys turėtų neraminti Lietuvos valdžią. Nors Vyriausybė pritarė 2022 metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams[11], žmonės nori daugiau.</p>
