Lenkijoje moteris naudojosi siuntų tarnybos paslaugomis siųsdama sprogmenis
Lenkijos prokurorai pateikė kaltinimus Ukrainos pilietei Kristinai S., kaltinant ją dalyvavimu siunčiant siuntinį su sprogmenimis per kurjerių bendrovę. Kaip pranešė Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW), kaltinamasis aktas perduotas Piotrkovo Trybunalskio apygardos teismui.
Kristina S. kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už pavojų sukėlimą gaisro ar sprogimo būdu. Ši straipsnio dalis neapima bendradarbiavimo su užsienio žvalgybos tarnybomis[1].
Prokurorų teigimu, 2024 m. liepos mėnesį ji dalyvavo siunčiant siuntinį, kuriame buvo sprogmenys, inicijavimo įtaisas, kariniai elektros detonatoriai ir kiti elementai. Agentūros vertinimu, ši konstrukcija buvo vadinamoji formuoto užtaiso bomba.
Siunta buvo aptikta ir saugiai pašalinta kurjerių bendrovės sandėlyje Lodzės vaivadijoje. Nacionalinės prokuratūros teigimu, sprogimas būtų galėjęs padaryti didelę žalą kritinei infrastruktūrai — pramušti degalų talpyklas, pastatų perdangas ar plienines konstrukcijas.
Kyla baimė dėl sąmokslo: bus teisiami Ukrainos ir Rusijos piliečiai
ABW duomenimis, siuntinyje buvo nitrogliukolio pagrindu pagaminti sprogmenys, paslėpti kariniai elektros uždegikliai, inicijavimo įtaisas, metalinis termosas su formuoto užtaiso įdėklu bei aliuminio milteliai. Kaltinimai pateikti ne tik Kristinai S., bet ir dar vienam Ukrainos piliečiui bei dviem Rusijos piliečiams. Dviem asmenims skirtas kardomasis kalinimas.
Šis atvejis nagrinėjamas platesniame galimų sabotažo veiksmų kontekste. Lenkijos pareigūnai teigia, kad šalis nuolat susiduria su Rusijos inicijuotomis šnipinėjimo ir hibridinio karo atakomis, kurios sustiprėjo po 2022 m. vasario mėnesį prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą[2].
Vidaus reikalų ministerija yra paskelbusi, kad nuo karo pradžios ABW sulaikė bent 44 asmenis: tarp jų Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos piliečius, įtariant juos šnipinėjimu ar sabotažu Rusijos ar Baltarusijos naudai.
Europos mastu augantis susirūpinimas dėl sprogdinimų, naudojantis siuntomis
Saugumo tarnybos visoje Europoje kaltina Rusiją nuo 2022 m. pradžios surengus dešimtis atakų ir sabotažo incidentų, dažnai naudojant kitų šalių pasus turinčius asmenis. 2024 m. liepą įvyko virtinė gaisrų kurjerių bendrovių sandėliuose Lenkijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vakarų pareigūnai dėl šių įvykių kaltino Kremlių.
Maskva neigia kaltinimus, nors keli teismo procesai Europoje patvirtino priešingai. Vienas iš pavyzdžių — 2024 m. kovą Londono teismas pripažino kaltą Bulgarijos piliečių grupę dėl šnipinėjimo Rusijos naudai ir sąmokslo nužudyti ar pagrobti Kristo Grozevą, Bulgarijos žurnalistą ir buvusį „Bellingcat“ Rusijos tyrimų vadovą.
