Sekmadienį – Lenkijai ir visai Europai svarbūs rinkimai
Šį sekmadienį, spalio 15 d., maždaug 40 milijonų lenkų tėvynėje ir svetur balsuos parlamento rinkimuose. Juose susigrums didelis skaičius partijų, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas valdantiesiems, trečios kadencijos siekiančiai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) partijai ir jų populistinei dešiniųjų koalicijai „Jungtinė dešinė“. Kitoje barikadų pusėje yra centristinė Pilietinės koalicija (PO) su pro-europietišku Donaldu Tusku priešakyje[1].
Dabartinės apklausos rodo, kad šios dvi partijos turėtų surinkti apie du trečdalius visų lenkų balsų: „Teisė ir teisingumas“ gali gauti apie 34 proc. balsų, o Pilietinė koalicija apie 29 proc. visų rinkėjų balsų.
Tačiau politikos apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad rinkimuose lemiamą vaidmenį gali suvaidinti ir mažosios politinės jėgos, pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri gali padėti dabartiniams valdantiesiems likti valdžioje.
O PiS ir centristinė PO yra dvi didžiausios ir Lenkijos politikos arenoje jau ilgą laiką lyderių poziciją užimančios partijos. Per pastaruosius 18 metų valdžioje jos nuolat keitėsi. Ne išimtis ir šie rinkimai, kurių rezultatus atidžiai stebės ne tik patys lenkai, tačiau ir Europa bei likęs pasaulis. Juk pastaraisiais metais Lenkija tapo ekonomiškai ir politiškai stipria regionine galybe.
O sekmadienio rinkimuose lenkai balsuos ne tik dėl parlamento, tačiau pareikš savo valią ir net dėl kelių referendumo klausimų. Piliečių bus klausiama, ar valstybinės įmonės turėtų būti privatizuotos, ar turėtų būti didinamas pensinis amžius, ar turėtų būti išardyta pasienio tvora su Baltarusija, Lenkija turėtų priimti daugiau migrantų iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
Dabartiniai valdantieji reiškia nepritarimą visiems šiems pasiūlymams, juos kritikuoja ir opozicija, tačiau kai kurios opozicinės partijos teigia, kad klausimai suformuluoti šališkai, taip, kad rinkėjas automatiškai rinktųsi neigiamą atsakymą. Politikų tarpėje pasigirsta ir raginimų, kad piliečiai turėtų boikotuoti referendumą, tačiau manoma, kad rinkimų aktyvumas bus didelis: daugiau nei pusė milijonų užsienyje gyvenančių lenkų jau užsiregistravo rinkimuose[2].
Apklausos rodo, kad laukia įdomi ir įtempta kova
Lenkijos visuomenės nuomonė dėl parlamento rinkimų baigties nėra vienareikšmė. Spalio 10 d. paskelbtos dvi rinkimų apklausos rodo, kad jei rinkimai vyktų dabar, PiS surinktų 36 proc. balsų, o PO – 28 proc. Partija „Trzecia Droga“ surinktų apie 12 proc. balsų, „Konfederacja“ – 11 proc., „Lewica“– 10 proc[3].
„Ipsos“ apklausa, atlikta „TOK FM“ ir „OKO.press“ užsakymu rodo, kad PiS taip pat palaikytų 36 proc. rinkėjų, už PO balsuotų 28 proc. rinkėjų, už „Konfederaciją“ – 9 proc. rinkėjų, už „Lewica“ ir „Trzecia Droga“ – po 8 proc. rinkėjų.
Spalio 6-7 d. atlikta apklausa parodė, kad PO, „Lewica“ ir „Trzecia Droga“ per rinkimus kartu gautų kartu 50 proc. balsų, o tai reikštų 234 parlamento narius Seime. Kita apklausa, atlikta spalio 5-7 dienomis rodė, kad į Lenkijos parlamentą gali patekti tik keturios frakcijos: PiS, PO, „Trzecia Droga“ ir „Konfederacja“.
POLITICO užsakymu atlikta apklausa rodo, kad PiS remia 38 proc. lenkų, o D. Tusko PO sulaukia apie 30 proc. piliečių balsų. Nors daugelio apklausų rezultatai yra skirtingi, jau dabar daroma prielaida, kad kitai Lenkijos vyriausybei gali vadovauti įvairi koalicija, nes PiS nepavyks pasiekti bendros daugumos[4].
Valdantieji pasisako už pačios Lenkijos gerovę, centristai žvelgia į ES poziciją
Lenkijos valdančioji partija PiS valdžioje yra jau aštuonerius metus ir turi gana aiškią viziją bei planus galimai ateinančiai kadencijai. Partijai iš užkulisių vadovaujantis buvęs ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis ir toliau žada išlaikyti nacionalistines pažiūras, ginti tradicines vertybes, užtikrinti šalies saugumą, socialinę paramą piliečiams ir griežtą požiūrį į ES politiką. Partijos vadovybė taip pat siekia užbaigti 2019 m. pradėtą Lenkijos teismų sistemos pertvarką, kurią griežtai kritikavo ta pati ES.
Savo ruožtu D. Tusko vadovaujama PO aktyviai kritikavo šią reformą kaip stipriai kenkiančią teismų nepriklausomumui. Jis žada pakeisti teismų sistemos permainas, užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomumą ir apsaugoti pilietines laisves. D. Tusko koalicija taip pat tvirtina, kad sieks atkurti tarptautinę Lenkijos, kaip demokratinės valstybės, reputaciją ir atkurti jos bendradarbiavimo santykius ES, ypač su Vokietija.
Tačiau rinkiminės kampanijos metu D. Tuskui nepavyko susivienyti su kitomis partijomis ir pasiūlyti užtikrintą atsaką valdantiesiems. Dabartinis premjeras Mateuszas Morawieckis kaltino jį ir dėl to, kad jis tariamai vykdo Briuselio ir Berlyno nurodymus, ypač dėl migrantų priėmimo.
Iš tiesų, migracija tapo vienu pagrindinių rinkiminės kampanijos klausimų. „Teisė ir teisingumas“ sustiprino prieš migrantus nukreiptą retoriką, perspėdami, kad ES ir opozicija nori primesti nelegalius migrantus, pristatydama migrantų kvotų siūlymą.
Lenkų vyriausybė atsisakė priimti nustatytą skaičių pabėgėlių, tačiau opozicija apkaltino valdančiąją partiją veidmainyste, nes ji vadovavo, kai Lenkiją užplūdo didžiausia istorijoje migrantų banga. Opozicija taip pat atkreipė dėmesį į įtarimus, kad Lenkijos konsulatuose Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje už kyšius buvo išduodamos ES Šengeno vizos.
Karas Ukrainoje taip pat atliko svarbų vaidmenį šioje rinkiminėje kampanijoje. Lenkija yra suteikusi Ukrainai daugiau kaip 3 mlrd. dolerių vertės ginklų ir amunicijos, tačiau dabar kilus įtampai dėl Ukrainos grūdų eksporto, Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis pareiškė, kad Lenkija daugiausia dėmesio skirs savo kariuomenei stiprinti.
Balsuoti planuojantiems lenkams svarbiausi ekonominiai veiksniai
O visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad lenkams, sprendžiantiems, kaip balsuoti ateinančiuose rinkimuose, svarbiausi yra ekonominiai klausimai[5]. Ir tikriausiai ne be reikalo: pastaraisiais dešimtmečiais Lenkijos ekonomika vystėsi itin sėkmingai, pagal kai kuriuos rodiklius ji jau aplenkė kelias senąsias ES šalis.
Iš tiesų, Lenkijos BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (PGP) 2021 m. aplenkė Portugaliją, o pagal Eurostato namų ūkių materialinės gerovės rodiklį pernai aplenkė Ispaniją.
Tačiau lenkams aktualūs ir socialinės politikos klausimai. Įdomu ir tai, kad per aštuonerius valdymo metus PiS, kuri propagavo konservatyvią socialinę darbotvarkę kritikuojant genderizmą ir remdama beveik visišką abortų draudimą, galimai padarė meškos paslaugą sau: viešosios nuomonės apklausos rodo, kad visa Lenkijos visuomenė tampa socialiai liberalesnė.
Kinta ir lenkų požiūris į valdžios polinkį į politiką įtraukti religiją. Nors PiS palaiko glaudžius santykius su Bažnyčia ir ragina katalikybę užimti svarbią vietą viešajame gyvenime, apklausų duomenys rodo, kad patys lenkai vis dažniau neigiamai vertina Bažnyčią ir jaučia vis mažesnį prisirišimą prie jos. Naujausi gyventojų surašymo duomenys rodo, kad Lenkijoje smarkiai mažėja tikinčiųjų skaičius: per dešimtmetį jis sumažėjo nuo 88 proc. iki 71 proc.
