Pasiektas aukščiausias įtampos taškas
Antradienio vakarą Lenkijos žiniasklaida ėmė mirgėti pranešimais apie šalies pasienio su Ukraina teritorijoje nukritusią raketą, pražudžiusią du žmones.
Ši žinia greitai pasiekė didžiųjų pasaulio žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartotojų dėmesį, o tviteryje išpopuliarėjo grotažymė „Trečias pasaulinis karas“ ir NATO.
Dėl saugumo sunerimusi Lenkijos valdžia paskelbė padidinanti šalies karinių dalinių parengtį ir paskelbė svarstanti prašyti konsultacijų su NATO sąjungininkais pagal 4-ąjį straipsnį.
Vakarų pasaulio galingieji skubiai sureagavo į šį įvykį, galintį eskaluoti ir taip įtemptą, beveik devynis mėnesius trunkantį karą Ukrainoje.
Dalis NATO valstybių vadovų pareiškė užuojautą Lenkijai dėl žuvusių piliečių išreiškė solidarumą, atsargiai pabrėždami būtinybę nuodugniai ir tiksliai ištirti šį įvykį.
JAV prezidentas pareiškė, kad raketa greičiausiai buvo paleista ne iš Rusijos
JAV į įvykį sureagavo ypač diplomatiškai, o Joe Bidenas galiausiai pareiškė, kad Lenkijos teritorijoje nukritusi raketa greičiausiai buvo paleista ne iš Rusijos. Paaiškėjo ir tai, kad antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas stebėjo šalyje nukritusią raketą.
Įtampai augant, pasaulio lyderiai skuba ieškoti atsakymų dėl situacijos Lenkijoje. NATO ir jos sąjungininkės tiria įvykį, o daugeliui pasaulio lyderių dalyvaujant Indonezijoje, Balyje vykstančiame G20 grupės aukščiausiojo lygio susitikime, jame numatyta surengti neeilinį susitikimą.
O nerimas dėl galimos konflikto eskalacijos auga. Kadangi Lenkija yra NATO narė, užpuolimo atveju ji gali pasinaudoti 5-uoju straipsniu, todėl kitos NATO narės, įskaitant JAV, turėtų imtis tarptautinio atsako ir reaguoti į galimą priešiškos valstybės agresiją.
Antradienio vakarą Lenkija pranešė apie galimai pavojingą situaciją
Lenkijos užsienio reikalų ministerija vėlų antradienio vakarą pranešė, kad Rytų Lenkijoje nukrito Rusijos gamybos raketa, kuri pražudė du Lenkijos piliečius[1]. Teigta, kad galimai paklydusios ir Ukrainai skirtos raketos pataikė į ūkį Przewodowe, Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir prezidentas Andrzejus Duda sušaukė krizinį Nacionalinio saugumo biuro posėdį. Paskelbta apie padidintą dalies kovinių dalinių parengties lygį[2].
Į situaciją pirmoji sureagavo Rytų Europos žiniasklaida.
„NATO 5 straipsnis?“, – rašė „Visegrad 24“ tviteryje.
Savo ruožtu Lenkijos užsienio reikalų ministerija netruko pranešti, kad šalies diplomatijos vadovas Zbigniewas Rau išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pareikalavo nedelsiant pateikti išsamius paaiškinimus[3].
Vyriausybė taip pat paskelbė svarstanti galimybę pasinaudoti NATO 4-uoju straipsniu, pagal kurį pažeidus sąjungininkės teritorinį vientisumą ar saugumą šaukiamas visų NATO valstybių narių susitikimas, galimos konsultacijos ir diskusijos[4].
Su Lenkijos prezidentu A. Duda netrukus susiekė JAV prezidentas. Kaip skelbia žiniasklaida, šio pokalbio metu Lenkijos lyderis vengė tiesiogiai kaltinti Rusiją, sakydamas, kad raketa „tikriausiai“ buvo pagaminta Rusijoje ir įspėdamas, kad „šiuo metu neturime įtikinamų įrodymų, kas paleido raketą“.
21 val. vietos laiku Lenkijos vyriausybė, po nacionalinio saugumo biuro posėdžio, susirinko į dar vieną specialų posėdį.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą
Dar antradienio vakarą į tiesioginius ir netiesioginius kaltinimus sureagavo Rusija. Šios šalies gynybos ministerija paneigė pranešimus, kad Rusijos raketos pataikė į Lenkijos teritoriją ir pavadino juos „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti padėtį“[5].
Pareiškime taip pat pabrėžiama, kad Rusijos naikinimo ginklai nesudavė jokių smūgių į taikinius prie Ukrainos ir Lenkijos valstybinės sienos.
„Įvykio vietoje rastos nuolaužos neturi nieko bendra su Rusijos ginklais“, – teigiama pranešime.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepateikęs įrodymų pareiškė, kad Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, NATO šalį, ir tai pavadino „reikšmingu konflikto eskalavimu“[6].
„Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, mūsų draugiškos šalies teritoriją. Žmonės žuvo“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ir Ukraina, pateikti „griežtą“ kolektyvinį atsaką Rusijai, taip pat paragino Kijevo sąjungininkus aprūpinti šalį pažangia ginkluote ir lėktuvais.
Pasaulio lyderiai reaguoja
Kadangi detalių apie įvykį vis dar nedaug, Vakarų pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad konflikto eskalacijos rizika yra labai didelė, buvo atsargūs vertindami įvykį[7].
Rusijos smūgis NATO teritorijoje gali sukelti JAV ir kitų NATO narių karinį atsaką, todėl paėjus kelioms valandoms po pirmųjų pranešimų, pasaulio lyderiai į situaciją reagavo diplomatiškai.
NATO atstovas spaudai sakė, kad generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį Briuselyje pirmininkaus neeiliniam Aljanso ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis incidentas[8].
Pentagone spaudos sekretorius, brigados generolas Patrickas Ryderis buvo paklaustas apie JAV saugumo įsipareigojimus:
„Mes visiškai aiškiai pasakėme, kad ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išreiškė solidarumą su Lenkijos prezidentu A. Duda.
„Kancleris ką tik paskambino Lenkijos prezidentui A. Dudai ir pareiškė užuojautą. Vokietija glaudžiai palaiko mūsų NATO partnerę Lenkiją“, – tviteryje parašė O. Scholzo atstovas spaudai[9].
Jungtinės Karalystės premjeras Rišas Sunakas paskambino A. Dudai ir išreiškė solidarumą.
„Ministras pirmininkas pasiūlė bet kokią pagalbą, kurios reikia skubiai nustatyti, kas įvyko“, – skelbė Dauningo gatvė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti derybas per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Indonezijoje, o Europos vadovų tarybos prezidentas Charlesas Michelis sakė, kad jį sukrėtė pranešimai apie įvykį Lenkijoje:
„Reiškiu užuojautą šeimoms. Esame kartu su Lenkija. Palaikau ryšį su Lenkijos valdžios institucijomis, Europos Vadovų Tarybos nariais ir kitais sąjungininkais.“
Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė gerbiantis Rusijos pareiškimą, jog Rusijos raketos nėra susijusios su situacija Lenkijoje ir pridūrė, kad dėl šio incidento turėtų būti pradėtas tyrimas[10].
„Turiu gerbti Rusijos pareiškimą. Šiuo atžvilgiu mums svarbu, kad Rusija sako: „Tai su mumis nesusiję.“
Lenkijos užsienio reikalų ministerija vėlų antradienio vakarą pranešė, kad Turkijos prezidentas pareiškė, kad pirštų rodymas į Rusiją po to, kai paaiškėjo, kad raketa nėra rusų gamybos, dar labiau padidins įtampą, tačiau patikino, kad labai svarbu šį incidentą ištirti kruopščiai.
JAV prezidentas užkirto kelią spekuliacijoms dėl Rusijos
JAV prezidentas J. Bidenas dėl įvykio Lenkijoje sušaukė skubų G7 šalių grupės ir NATO vadovų susitikimą. J. Bidenas, kurį naktį pažadino jo komanda su žinia apie raketos sprogimą, anksti trečiadienį paskambino Lenkijos prezidentui A. Dudai ir pareiškė „gilią užuojautą“ dėl žuvusiųjų[11].
J. Bidenas tviteryje pažadėjo visapusišką JAV paramą ir pagalbą Lenkijos tyrimui ir dar kartą patvirtino „geležinį JAV įsipareigojimą NATO“.
Po susitikimo su G7 šalių atstovais, JAV prezidentas vis dėlto pareiškė, kad mažai tikėtina, jog į Lenkiją pataikiusi ir du žmones pražudžiusi raketa buvo paleista iš Rusijos.
„Ketinu užtikrinti, kad tiksliai išsiaiškintume, kas įvyko. Yra preliminarios informacijos, kuri tai paneigia. Nenoriu sakyti, kol iki galo neištyrėme. Pagal trajektoriją mažai tikėtina, kad ji buvo paleista iš Rusijos, bet pamatysime“, – kalbėjo J. Bidenas[12].
J. Bidenas neatsakė į klausimą, ar raketą galėjo paleisti Rusija iš Ukrainos ar iš kitur.
Remiantis trečiadienį pasaulio žiniasklaidoje pasirodžiusiais duomenimis, į Lenkiją pataikiusią raketą paleido Ukrainos pajėgos, bandydamos numušti artėjančią Rusijos raketą.
Šio incidento atveju, svarbu atsižvelgti, kad tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos konflikto metu naudoja Rusijoje pagamintą amuniciją, o Ukraina savo priešlėktuvinės gynybos sistemoje dislokavo Rusijoje pagamintas raketas[13].
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių reakcija – griežta
Į įvykį Lenkijoje skubiai sureagavo ir šalies kaimynės bei artimiausios sąjungininkės, aršiai kritikuojančios Rusijos agresiją Ukrainoje.
Latvijos ministro pirmininko pavaduotojas Artis Pabrikas sakė, kad padėtis yra nepriimtina ir kad dėl to NATO gali suteikti daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių Lenkijai ir Ukrainai.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pranešė, jog su sąjungininkais tariasi, kaip bendrai ir ryžtingai reaguoti į tai, kas įvyko[14].
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat pareiškė paramą kaimyninei valstybei.
„Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija. Kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti ginamas“, – antradienio vakarą pareiškė G. Nausėda[15].
Vėliau savo feisbuko paskyroje šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog nors sprogimų priežastis kol kas nežinoma, tuo pat metu Rusijos raketos atakavo Ukrainą.
Premjerė Ingrida Šimonytė tviteryje parašė, kad „įdėmiai seka nerimą keliančias žinias iš Lenkijos“.
„Mes tarsimės su Lenkija ir visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašė ministrė pirmininkė[16].
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė skrendantis iš Briuselio į Varšuvą ir teigė, jog su sąjungininke Lenkija yra palaikomi ryšiai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas feisbuke rašė:
„Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą. Tai dar viena Kremliaus vykdomo teroro prieš Ukrainos civilius akcija ir ženklas G20 lyderiams susirinkusiems Bali, kad barbariška Rusija spjauna į civilizuotą pasaulį ir jo nuomonę. Jei ne Rusijos agresija, jokia raketa nebūtų niekada, net ir netyčia, pataikiusi į Lenkijos teritoriją. Todėl dviejų lenkų civilių žūtis yra Rusijos atsakomybė. Jei ne Rusijos karas, niekas nebūtų žuvęs nuo raketų nei Lenkijoje, nei Ukrainoje. Tai esminis dalykas, kurio turime nepamiršti“[17].
Nerimas dėl Trečiojo pasaulinio karo auga
Antradienio vakarą pasirodžius informacijai apie raketos smūgį Lenkijoje, socialinėje erdvėje greitai pasirodė nuogąstavimai dėl Trečiojo pasaulinio karo pradžios. Tviteryje ėmė plisti grotažymės „Trečiasis pasaulinis karas“, NATO, „5 straipsnis“ ir Lenkija[18].
Kadangi Lenkija yra NATO narė, užpuolimo atveju ji gali pasinaudoti 5-uoju straipsniu. Pagrindinė priežastis, kelianti susirūpinimą dėl eskalacijos yra būtent 5-uoju straipsniu grindžiamas kolektyvinis atsakas į agresiją.
5-ajame straipsnyje teigiama, kad vienos NATO narės užpuolimas bus laikomas agresija prieš jas visas. Tokiu atveju NATO narės privalo padėti sąjungininkui, imdamosi „tokių veiksmų, kokius mano esant reikalingus, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą“. Tačiau, šio straipsnio sąlyga buvo taikyta tik vieną kartą: po 2001 m. teroristinių išpuolių prieš JAV.
NATO yra gynybinis aljansas ir politinė institucija. Tai reiškia ne tik galios demonstravimą, bet ir diplomatiją. O pastarojo incidento akivaizdoje, būtent diplomatinį toną ir girdime[19].
NATO valdymo organas paprastai veikia tik bendru sutarimu, t. y. visi 30 narių turi pritarti atsakui. Norint, kad visos šalys pritartų tokiam dideliam dalykui kaip 5-ojo straipsnio taikymas, reikėtų daug aiškesnių požymių, kad išpuolis prieš Lenkiją buvo tyčinis.
Be to, šiuo metu turima informacija rodo, kad Rusijai nebūtų prasmės tikslingai atakuoti Lenkijos, atsižvelgiant į tai, kad raketos, kaip pranešama, pataikė į grūdų džiovyklą pasienio mieste. Kita vertus, Kremliaus paneigimus ir kaltės permetimą Ukrainai visada geriausia vertinti budriai ir apdairiai.
