Prezidentas Karolis Nawrockis atmetė įstatymą dėl teisėjų skyrimo tvarkos pakeitimo
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo keičiama teisėjų skyrimo tvarka. Apie sprendimą jis paskelbė ketvirtadienį.
Įstatymą buvo priėmusi ministro pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama centristinė koalicija. Reforma numatė, kad Nacionalinės teisėjų tarybos (KRS) narius rinktų patys teisėjai, o ne parlamentas.
Ankstesnė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė buvo pakeitusi sistemą taip, kad daugumą KRS narių rinktų parlamentas. Būtent šią tvarką dabartinė valdžia siekė atšaukti.[1]
Svarbiausias pakeitimas buvo parlamentui atimama teisė rinkti KRS narius. Vietoje to tarybos sudėtį būtų formavę teisėjai.
Veto sprendimas pratęsė ilgalaikį ginčą dėl teismų sistemos pertvarkos
D. Tusko koalicija į valdžią atėjo 2023 metais. Ji pažadėjo atšaukti PiS laikotarpiu įvykdytas teismų reformas.
Kritikai, tarp jų ir Europos Sąjungos institucijos, anksčiau teigė, kad PiS reforma politizavo teisėjų skyrimo ir drausminimo sistemą. Europos Komisija buvo sustabdžiusi Lenkijai skirtas po pandemijos numatytas lėšas.
Šios lėšos buvo atblokuotos 2023 metų pabaigoje, pradėjus dirbti D. Tusko vyriausybei. Ji pažadėjo grąžinti KRS rinkimo teisę teisėjams ir peržiūrėti apie 3 tūkst. teisėjų, paskirtų ankstesnės sistemos pagrindu, statusą.[2]
Būtent nuostata, kad dalis teisėjų galėtų netekti pareigų ar būti pažeminti, tapo viena iš pagrindinių veto priežasčių. Įstatymas taip pat numatė, kad KRS nariais galėtų tapti tik ne mažiau kaip 10 metų stažą turintys teisėjai.
Prezidentas įrašytame pareiškime teigė: „Šis įstatymas įveda teisėjų segregaciją ir perduoda teisingumo sistemą politinių interesų grupių rankoms.“ Jis pridūrė: „Aš kategoriškai prieštarauju teisėjų skirstymui į geresnius ir blogesnius.“
Ginčas dėl beveik 3 tūkst. teisėjų statuso kelia klausimų dėl teismų sprendimų galiojimo
K. Nawrockis yra sakęs, kad beveik 3 tūkst. teisėjų statuso kvestionavimas gali sukelti teisinį chaosą. Jau buvo atvejų, kai teismų sprendimai buvo panaikinti dėl abejonių dėl teisėjų paskyrimo teisėtumo.
PiS laikosi pozicijos, kad jų reforma buvo teisėta. Partija teigia, jog parlamentas tokias institucijas renka ir kitose ES valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Ispanijoje.
Taip pat pabrėžiama, kad ES sutartys palieka teismų sistemos organizavimą valstybių narių kompetencijai. Lenkijos Konstitucijoje nėra aiškiai apibrėžta KRS narių rinkimo tvarka.
Tuo metu D. Tusko vyriausybė kaltina prezidentą gilinančiu krizę. Vyriausybė tikisi keisti KRS sudėtį, kai dabartinių narių kadencija baigsis gegužę. Tačiau PiS ketina šiuos veiksmus skųsti Konstituciniam Teismui, kurio sudėtį dabartinė valdžia laiko ginčytina.
