Lenkija pradeda skaičiuoti sovietinės eros nuostolius ir kelia atsakomybės klausimą Maskvai
Lenkijos valdžia pradėjo rengti galimą reikalavimą Rusijai dėl žalos, patirtos sovietinės okupacijos laikotarpiu – nuo 1939 metų invazijos iki Šaltojo karo pabaigos. Varšuva teigia, kad šis klausimas niekada nebuvo galutinai uždarytas.
Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis priminė, kad 1945 metų Potsdamo susitarimu Sovietų Sąjunga turėjo perduoti Lenkijai dalį iš Vokietijos gautų reparacijų, tačiau, pasak jo, to nepadarė. Kadangi Rusija laikoma SSRS teisine perėmėja, Lenkija mano, kad ši atsakomybė tenka Maskvai.
Lenkijos Karo nuostolių institutui pavesta parengti išsamų tyrimą. Instituto vadovas Bartoszas Gondekas teigia, kad reikės įvertinti ne tik karo nusikaltimus, bet ir ilgalaikes ekonomines bei socialines sovietinės sistemos pasekmes. Tyrimas bus sudėtingas, nes Lenkijos istorikai neturi prieigos prie Rusijos archyvų, o dalis dokumentų sovietmečiu buvo sunaikinti arba klastoti.[1]
Reparacijų klausimas jau kelia įtampą ir su Vokietija, o opozicija kritikuoja Tuską
Lenkija jau anksčiau pareikalavo iš Vokietijos 1,3 trilijono eurų kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo žalą. Berlynas šį reikalavimą atmeta, teigdamas, kad teisinis klausimas buvo uždarytas dar XX a. viduryje.
Opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri inicijavo reikalavimą Vokietijai, dabar kaltina premjerą Donaldą Tuską, kad šis nepakankamai spaudžia Berlyną. Jis net yra pasakęs, kad skolas sumokės iš Lenkijos biudžeto. Kas sukėlė ažiotažą.
PiS atstovai teigia, kad Rusijos temos kėlimas gali būti bandymas nukreipti dėmesį nuo stringančių derybų su Vokietija. Tuo metu Tusko vyriausybė pabrėžia, kad sovietinių nusikaltimų klausimas turi būti įvertintas atskirai, nepriklausomai nuo Vokietijos bylos.
Galimas reikalavimas Rusijai gali dar labiau paaštrinti santykius
Lenkijos ir Rusijos santykiai jau dabar yra itin įtempti dėl karo Ukrainoje ir kaltinimų dėl hibridinių atakų bei kibernetinių išpuolių. Galimas reikalavimas dėl kompensacijos šią įtampą dar labiau padidintų.
Kol kas nėra tarptautinio mechanizmo, kuris galėtų priversti Rusiją sumokėti kompensacijas. Tačiau Lenkija gali siekti, kad jos reikalavimas būtų įtrauktas į diskusijas dėl maždaug 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų, įšaldytų Europos Sąjungoje po invazijos į Ukrainą.
Todėl ši iniciatyva vertinama ne tik kaip istorinio teisingumo klausimas, bet ir kaip politinis bei strateginis žingsnis, siekiant sustiprinti Lenkijos poziciją tarptautinėse derybose ateityje.
