<h2>Lenkija reikalauja kompensacijos už nacių padarytą žalą</h2>
<p>Nors Antrasis pasaulinis karas oficialiai užbaigtas prieš 77 metus, jo paliktos žaizdos ir nesutarimai vis dar gyvuoja šiame didžiuliame kariniame konflikte dalyvavusių šalių atmintyje. Štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau pirmadienį pasirašė oficialią notą, kurioje iš Vokietijos prašoma sumokėti apie 1,3 trilijono JAV dolerių kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos nacių padarytą žalą.</p>
<p>Notos pasirašymas įvyko Z. Rau susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, kuri dalyvaus saugumo konferencijoje Varšuvoje, išvakarėse. Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė, kad nota bus įteikta Vokietijos užsienio reikalų ministerijai.</p>
<p>Pasak Z. Rau, notoje išreiškiamas jo požiūris, jog abi šalys turėtų „nedelsiant“ imtis veiksmų, kad būtų pašalintos 1939–1945 m. Vokietijos okupacijos pasekmės „ilgalaikiu ir kompleksiniu, teisiškai įpareigojančiu ir materialiu būdu“[1]. Tiesa, akivaizdu, jog iš tiesų turimas galvoje tik Vokietijos įpareigojimas susimokėti didžiulę kompensaciją, tad neaišku, kodėl politikas paminėjo abi šalis.</p>
<p>Z. Rau tvirtino, jog Berlynas privalo dėti dideles pastangas, kad informuotų Vokietijos visuomenę apie tikrąjį karo ir jo pražūtingų padarinių Lenkijai vaizdą. O materialinis atlygis turėtų apimti ne tik karo reparacijas, bet ir pagrobtų meno kūrinių, archyvų ir banko indėlių klausimo išsprendimą.</p>
<h2>Lenkų politikai tvirtina, kad Vokietija nepilnai atlygino žalą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/war_and_money_for_poland.jpg" alt="Lenkijos nuostoliai karo metu" /></p>
<p>Varšuvos pareigūnų teigimu, reparacijų išmokėjimas turėtų sustiprinti dvišalius santykius, nes būtų užtikrintas teisingumas, tiesa ir galutinis praeities puslapių užvėrimas. Tačiau Vokietija nesutinka su tokiais raginimais ir sako, kad šis klausimas jau buvo išspręstas prieš kelis dešimtmečius.</p>
<p>Lenkijos užsienio reikalų ministrė A. Bearbock priminė, jog abi Europos kaimynės ir partnerės yra „atsakingos už pasitikėjimo, kurį kartu sukūrėme per pastaruosius 30 metų, išsaugojimą“. Ji pabrėžė, kad „tai apima ir susitaikymą su neišmatuojamomis kančiomis, kurias Vokietija sukėlė Lenkijos žmonėms, ir jų prisiminimą“.</p>
<blockquote>
<p>Nors Lenkijos užsienio reikalų ministras tvirtina, kad kompensacijos išmokėjimas turėtų padėti galutinį tašką skaudaus karo istorijoje, A. Bearbock abejoja, jog tai įmanoma. Pasak jos, „čia negali būti ir nebus nubrėžta riba“.</p>
</blockquote>
<p>Vokietija teigia, jog pokario metais ji ir taip išmokėjo kompensacijas Rytų bloko šalims. O teritorijos, kurių Lenkija neteko rytuose perbraižant sienas, buvo kompensuotos kai kuriomis prieškario Vokietijos žemėmis. Tiesa, iš esmės Lenkija gavo tik nedidelę dalį kompensacijos, nes taip nusprendė Maskva.</p>
<p>Tačiau Berlynas šį klausimą vadina baigtu ir nesutinka, jog turėtų išmokėti dar didesnę kompensaciją. Šalis, be kita ko, XX a. 9-ajame dešimtmetyje išmokėjo vienkartines kompensacijas buvusiems nacių koncentracijos stovyklų kaliniams ir priverstinio darbo aukoms, tarp kurių buvo daug lenkų, tad tai irgi laiko papildomu žalos atlyginimu.</p>
<p>Tuo tarpu Lenkijos dešinioji vyriausybė teigia, kad kaimyninė Vokietija, kuri šiuo metu yra viena iš pagrindinių Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje, ne pilnai kompensavo šalies nuostolius ir turėtų dar sykį susimokėti.</p>
<p>Lenkijos vyriausybė atmeta 1953 metais pasirašytą deklaraciją, pagal kurią Lenkija, spaudžiama Sovietų Sąjungos, įsipareigojo nebereikšti jokių pretenzijų Vokietijai. Tai įrodydama dabartinė Lenkijos vyriausybė rugsėjo 1 dieną, per 83-iąsias karo metines, pristatė išsamią ataskaitą apie žalą, kurioje visa skriauda buvo įvertinta 1,3 trilijono JAV dolerių suma.</p>
<h2>Kritikai įtaria, jog tokių veiksmų imamasi artėjant rinkimams</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/poland_and_germany.jpg" alt="Karo žalos atlyginimas" /></p>
<p>Nors Lenkija su Vokietija palaiko gerus dvišalius santykius, įtakingiausias Lenkijos politikas Jaroslawas Kaczynskis pastaruoju metu vis priešiškiau atsiliepia apie Vokietiją, primindamas jos kaltę karo metais ir teigdamas, kad ji dominuoja Europos Sąjungoje. Kritikai tai vertina kaip taktiką, kuria siekiama sutelkti paramą prieš kitų metų rudenį vyksiančius rinkimus.</p>
<p>Kol kas apklausos rodo, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ ir jos sąjungininkai praras nedidelę daugumą, kuri dabar leidžia jiems priimti teisės aktus be derybų su kitomis partijomis. Opozicijai priklausantis Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis sakė, kad prieš Vokietiją nukreipta retorika tampa valdančiosios partijos mantra artėjančiuose rinkimuose – esą balsuoti prieš valdančiosios partijos sprendimus reiškia balsuoti prieš Lenkijos interesus. Jis sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Tai akivaizdi nesąmonė, tai netiesa. Tai desperatiškas bandymas apsiginti nuo apklausų, kurios rodo mažėjančią paramą.“</p>
</blockquote>
<p>Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, įskaitant 3 mln. žydų. Dalis jų tapo iš rytų įsiveržusios sovietų Raudonosios armijos aukomis. O po 1944 metų sukilimo, per kurį žuvo apie 200 000 civilių, Varšuva buvo sulyginta su žeme[2].</p>
