Vyriausybė nusprendė tiesiogiai mažinti kainas ir nustatyti jų ribas
Lenkija paskelbė apie naujas priemones, kuriomis siekiama pažaboti sparčiai augančias degalų kainas. Apie tai 2026 m. kovo 26 d. spaudos konferencijoje pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Sprendimas priimtas reaguojant į pasaulinį naftos brangimą.
Vyriausybė planuoja įvesti degalų kainų „lubas“. Maksimali kaina bus nustatoma kasdien, ją tvirtins energetikos ministras. Taip siekiama užtikrinti, kad kainos realiai mažėtų vartotojams.[1]
Pasak premjero, šios priemonės turėtų sumažinti kainą maždaug 1,20 zloto už litrą. Tai yra apie 0,28 euro. „Norime, kad kainų sumažėjimas realiai pasiektų vartotojus, o ne papildytų degalų sektoriaus dalyvių kišenes“, – sakė D. Tuskas.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad degalų tiekimas šalyje išlieka stabilus. Kol kas neplanuojama riboti jų pardavimo degalinėse.
Mažinami mokesčiai: PVM krenta iki 8 proc., akcizas – iki minimumo
Svarbiausia sprendimo dalis – mokesčių mažinimas. Lenkija sumažins pridėtinės vertės mokestį degalams nuo 23 iki 8 proc. Taip pat akcizo mokestis bus mažinamas iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo.
Papildomai mažinami ir kiti su degalais susiję mokesčiai. Benzinui muitai sieks 29 grašius už litrą, dyzelinui – 28 grašius. Tai turėtų dar labiau sumažinti galutinę kainą vartotojams.[2]
Šiuo metu Lenkijoje degalai jau yra brangūs. 95 markės benzinas kainuoja apie 7,00–7,50 zloto (1,64-1,76 euro) už litrą. Dyzelinas dar brangesnis – nuo 8,00 iki 9,00 zloto (1,87-2,11 euro).
Vyriausybė tikisi, kad mokesčių mažinimas kartu su kainų ribojimu duos greitą efektą. Parlamentas šiuos sprendimus turėtų patvirtinti artimiausiu metu.
Degalų kainas išaugino karas ir pasaulinė naftos krizė
Degalų brangimą lėmė tarptautinė situacija. Po 2026 m. vasario 28 d. prasidėjusio karo tarp JAV, Izraelio ir Irano, naftos kainos pasaulyje smarkiai išaugo.
Per kelias savaites jos pakilo nuo maždaug 65 iki apie 100 JAV dolerių už barelį. Tai tiesiogiai paveikė degalų kainas visoje Europoje, įskaitant Lenkiją.
Lenkija nėra vienintelė šalis, kuri imasi tokių priemonių. Panašius sprendimus jau svarsto ar taiko ir kitos Europos valstybės. Tai rodo, kad problema yra platesnė nei vien nacionalinė.
Premjeras taip pat įspėjo apie galimą „degalų turizmą“. „Atidžiai stebėsime, ar reikia reaguoti į „degalų turizmo“ mastą“, – teigė jis. Jei reikės, vyriausybė žada imtis papildomų priemonių.
Ar Lietuva paseks Lenkijos pavyzdžiu?
