Jaunos šeimos Vengrijoje gali pretenduoti į valstybės subsidijas pirmajam būstui
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, jaunoms šeimoms yra itin opus būsto įsigijimo klausimas. Kad būtų įmanoma įsigyti nuosavą būstą, į savarankišką gyvenimą įžengę jaunuoliai yra priversti pradėti taupytis pradiniam įnašui pirmajam būstui įsigyti vos pradėję savarankišką gyvenimą, mat nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra tokia, kad pirkti būstą čia apsimoka labiau nei jį nuomotis. O štai vengrai sugalvojo, kaip šią problemą išspręsti ir pirmieji pasiūlė visišką palūkanų kompensavimą pirmam šeimos būstui, o jų pavyzdžiu ketina pasekti ir lenkai. Tuo tarpu Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė dar neseniai pirmo būsto paskolą šeimoms įsikuriant regionuose pavadino kaip netaiklią.
Vengrija būsto įsigijimo subsidijas šeimoms pradėjo taikyti 2015 metais. Kriterijai, kuriuos turi atitikti pretenduojantys į šią subsidiją: asmenys turi būti socialiai apdrausti ne trumpesnį kaip 180 dienų laikotarpį, neturėti teistumo ir neturėti nepadengtų sąskaitų[1].
Sutuoktinių poros, turinčios vaikų, Vengrijoje gali gauti subsidijas įsigyti tiek naujos, tiek senos statybos būstams. Šeima, auginanti tris ar daugiau vaikų, gali gauti iki 10 mln. forintų (apie 25 tūkst. eurų) naujai pastatytam būstui įsigyti. Šeima, auginanti du vaikus – 2,6 mln. forintų (apie 6,5 tūkst. eurų), vieną vaiką – 600 tūkst. forintų (apie 1,5 tūkst. eurų). Senos statybos namams skiriamos kiek mažesnės subsidijos.
Sutuoktinių poros, turinčios arba planuojančios turėti tris ar daugiau vaikų, gali pretenduoti į 25 metų trukmės paskolą iki 10 mln. forintų su fiksuota 3 proc. palūkanų norma. Poros esą taip pat gali susigrąžinti iki 5 mln. forintų vertės (apie 12,6 tūkst. eurų) pridėtinės vertės mokesčio už namo statybos išlaidas, o PVM tarifas naujai statomiems namams sumažintas nuo 27 iki 5 procentų.
Tačiau atvejais, kai šeima neįvykdo savo įsipareigojimo turėti tiek vaikų, kiek planavo, subsidijas turi grąžinti atgal. Žinoma, tais atvejais, kai reikalavimas neįvykdomas dėl sveikatos būklės, sankcijos nėra taikomos.
Lenkijoje svarstoma fiksuoti palūkanas perkant pirmąjį NT ir apsaugoti santaupas indėliuose
Netgi ir taip geriau už mus gyvenantys kaimynai lenkai užsimojo pagerinti jaunų šeimų situaciją būsto rinkoje. Šiuo metu Lenkijoje svarstoma, ar dešimčiai metų fiksuoti palūkanas įsigyjant pirmąjį būstą. Kaip teigė LRT radijo bendradarbis Lenkijoje, čia svarstoma įvesti programą „Pirmas būstas“, kuria žmonėms iki 40 metų dešimties metų laikotarpiui būtų fiksuojamos 2 proc. palūkanų normos, o kitą dalį žmonėms kompensuotų valstybė[2].
L. Vaičiūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad lenkai taip pat nori apsaugoti ir gyventojų santaupas pradiniam įnašui milžiniškos infliacijos akivaizdoje. Pavyzdžiui, jeigu indėlis bus 8 proc., o infliacija 16 proc., tai valstybė esą visada padidins iki to infliacijos dydžio, kad žmonių santaupos po dešimtmečio nenuvertėtų ir jie galėtų tuos pinigus panaudoti įsigydami savo būstą.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog Lenkijos vyriausybė tokių priemonių nori imtis ne šiaip sau, o todėl, kad palūkanų normos joje yra vienos iš didžiausių Europoje. Dėl šios priežasties paskolų nebegali gauti vidurinioji klasė, kurios kredito reitingas krito, o kartu pradėjo stoti ir statybų sektorius kartu su visa NT rinka.
Visgi, šioms subsidijoms taip pat būtų taikomi tam tikri apribojimai. Skelbiama, kad dėl būsto paskolos kreipiantis vienam asmeniui, didžiausios paskolos sumos riba bus iki 500 000 zlotų (106 540 eurų), kreipiantis sutuoktinių poroms, šeimoms ir vienišiems tėvams riba siekia 600 000 zlotų (127 862 eurų)[3].
Tam tikros išlygos galios ir komerciniame banke atidarytai taupomajai sąskaitai – 3-10 metų laikotarpį į ją teks bent vienuolika kartų per metus įnešti nuo 106 iki 426 eurų sumą, o vėliau per ateinančius penkerius metus ją išleisti įsigyjant būstą.
Lietuvoje norima naikinti pagalbos priemones šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose
O štai kol Europos valstybės viena po kitos susivokia, kad jaunų šeimų apgyvendinimo problema tampa vis opesnė, Lietuvoje norima jas dar labiau smaugti ir krauti vis didesnius įsipareigojimus.
Apie tai, kad šeimoms, nusprendusioms įsikurti regionuose, teikiama finansinė parama pirmajam būstui įsigyti, dar neseniai iš Seimo tribūnos prabilusi ministrė G. Skaistė svarstė, kad galbūt apskritai vertėtų naikinti paskatas pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, įsikuriančioms regionuose, kaip netaiklią[4].
Paskatos jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą Lietuvoje įsigaliojo nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios. Įstatyme numatyta, kad į finansinę paskatą gali pretenduoti jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 36 metų ir yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje[5].
Neuginančioms vaikų šeimoms skiriama 15 % būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos, auginančioms vieną vaiką – 20 %, du vaikus – 25 %, tris ir daugiau vaikų – 30 %.
Ne daugiau kaip 15 % būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra būstas arba jį ten planuojama statyti, įsigyti.
Subsidijų pakako ne visiems – nuplaukė svajonės ne tik apie būstą, bet ir sumokėti rankpinigiai
Tačiau vieną dieną valstybės biudžeto kranelis norintiems subsidijų, ėmė ir užsisuko, mat norinčiųjų paramos daug, o biudžetas – ne guminis. 2022 metais subsidijoms buvo skirta net mažiau pinigų nei 2021 metais. Todėl rudens pradžioje kai kurios šeimos liko it musę kandusios – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) 2022-ųjų pradžioje skyrė 20 milijonų eurų, rugsėjį – dar 4[6].
Visgi, kaip tvirtino naujienų portalas LRT, po pastarojo lėšų skyrimo eilė pajudėjo vos per du šimtus šeimų, o laukiančiųjų buvo dar apie 800.
Dėl šios priežasties kai kurios šeimos buvo priverstos atšaukti sandorius, mat būsto pardavėjai negalėjo laukti, kol savivaldybių biudžetai vėl prisipildys lėšomis, kurios yra skirtos subsidijoms. Dar kiti piktinosi, kad rankpinigiai būsto pardavėjui jau sumokėti, o būsto – nebėra.
