Lenkai vokiečių siūlomos „Patriot“ atsisakė
Tai, ko nereikia Lenkijai, reikia Ukrainai. Prieš kelias dienas lenkai atsisakė priimti vokiečių siūlomas priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“, o ukrainiečiai tikina, kad būtent tokios sistemos jiems yra nepaprastai reikalingos.
Vokiečiai manė, jog savo partneriams lenkams daro paslaugą siūlydami šias pažangias priešlėktuvinės gynybos sistemas, tačiau Lenkija į tokį pasiūlymą sureagavo netikėtai jį atmesdama ir vietoj jo pateikdama siūlymą jas perduoti Kijevui.
Vokietija pasiūlė Lenkijai „Patriot“ tam, kad padėtų apsaugoti jai oro erdvę po to, kai Lenkijoje nukrito iš Ukrainos atklydusi raketa, kuri pražudė du žmones.
„Mes pasiūlėme Lenkijai paramą užtikrinant oro erdvę mūsų naikintuvais „Eurofighter“ ir priešlėktuvinės gynybos sistemomis „Patriot“, – sakė Christine Lambrecht, Vokietijos gynybos ministrė[1].
Vokietija manė, kad daro paslaugą savo sąjungininkei, bet Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Wojciechas Skurkiewiczius Lenkijos naujienų agentūrai sakė, kad sistemos labiau praverstų ukrainiečiams.
„Po tolesnių Rusijos raketų atakų paprašiau Vokietijos pusės perduoti ir dislokuoti siūlomas „Patriot“ sistemas palei vakarinę Ukrainos sieną. Tai leis apsaugoti Ukrainą nuo tolesnių aukų ir leis sustiprinti saugumą prie mūsų rytinės sienos“, – vėliau patvirtino ir Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas[2].
Ch. Lambrecht į M. Błaszczako pasiūlymą atsakė teigdama, kad siūlomos „Patriot“ yra NATO integruotos oro gynybos sistemos dalis, o dėl galimo jų dislokavimo už Aljanso teritorijos ribų reikėtų susitarti su NATO ir jos valstybėmis narėmis[3].
Nors tokie Lenkijos sprendimai gali pasirodyti kaip solidarumas su Ukrainai, gynybos analitikas Marekas Świerczyńskis teigia, kad Lenkijos dešinioji vyriausybė ir jai vadovaujanti partija PiS jau daugelį metų labai kritiškai vertina Vokietijos politiką daugeliu aspektų, taip pat ir gynybos srityje, o pastarieji veiksmai gali būti to pavyzdžiai.
Lenkų politikai bando išnaudoti antivokiškas nuotaikas?
Ekspertai mano, kad ministro M. Błaszczako viešas pareiškimas Vokietijai net nebuvo suderintas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Prezidento kanceliarijos vadovas Pawełas Szrotas interviu portalui „wp.pl“, jau po gynybos ministro pareiškimo sakė, kad, prezidento nuomone, „jei šias raketas kokia nors forma perduos Vokietija, nepriklausomai nuo to, kur jos bus dislokuotos, jos pirmiausia turėtų saugoti Lenkijos piliečius ir Lenkijos teritoriją, o jei Błaszczakas turi kitokią koncepciją, jis turės tuo įtikinti prezidentą.“
Populistinės valdančiosios partijos PiS kritikai dabar jau aršiai kaltina partiją aukojant šalies saugumą dėl vidaus politinės kovos, kurioje išnaudojamos antivokiškos nuotaikos siekiant trumpalaikės naudos.
Iš tiesų PiS smūgį Vokietijai pavertė pagrindine savo nacionalistinės kampanijos prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus dalimi. Praėjusį mėnesį valstybinės agentūros CBOS atlikta apklausa parodė, kad rekordinis 31 proc. apklaustų lenkų mano, jog santykiai su Vokietija yra „blogi“.
Vis dėlto, dalis lenkų ekspertų pažymi, kad taip elgiamasi ne dėl paramos Ukrainai, o dėl valdančiosios partijos siekio pasipelnyti iš lenkų antipatijos Vokietijai.
Gauti „Patriot“ – pagrindinė Dmitrijaus Kulebos užduotis
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba prieš dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Bukarešte, Rumunijoje, ESBO susitikime Lodzėje kalbėjo, jog pagrindiniai jo pranešimai partneriams iš Vakarų bus priešraketinių gynybos sistemų „Patriot“ tiekimo užsitikrinimas.
JAV vyriausybė iš tiesų rimtai svarsto galimybę siųsti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“, kurios padėtų sustiprinti šalies oro gynybą nuo besitęsiančių Rusijos smūgių[4].
Tačiau tokiai pagalbai kelią pastoti gali Rusija, kuri vien į tokias kalbas reaguoja ypač agresyviai ir švaistosi grasinimais tiek Amerikai, tiek visam NATO blokui.
JAV Ukrainai gali perduoti „Patriot“ sistemas
Neįvardytas JAV Gynybos departamento pareigūnas teigia: „Patriot“ yra vienas iš oro gynybos pajėgumų, kuris svarstomas kartu su visais kitais.
Visi pajėgumai yra svarstomi, ir mes žiūrime, ką gali padaryti Jungtinės Valstijos, žiūrime, ką gali padaryti mūsų sąjungininkai ir partneriai, ir ieškome pajėgumų derinių, kurie būtų naudingi.
Priešlėktuvinė gynyba ir toliau išlieka svarbiausiu Gynybos departamento ir tarptautinės bendruomenės prioritetu remiant Ukrainą.“
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba akcentuoja, kad jau ne kartą prašė Vakarų šalių suteikti oro gynybos sistemų.
„Mums reikia priešlėktuvinės gynybos, IRIS, „Hawks“, „Patriot“ ir transformatorių. Jei turėsime transformatorių ir generatorių, galėsime atkurti savo energijos poreikius. Jei turėsime oro gynybos sistemas, galėsime apsisaugoti nuo kitų Rusijos raketų smūgių. Trumpai tariant: „Patriot“ ir transformatoriai yra tai, ko Ukrainai reikia labiausiai“, – kalbėjo D. Kuleba Bukarešte.
Nei susitarimų, nei konkrečių planų dar nėra
Vis dėlto, bet kokiuose komentaruose yra pažymima, kad konkrečių sistemų perdavimų planų numatyta dar tikrai nėra, o diskusijos yra tęsiamos. Pentagono spaudos sekretorius, brigados generolas Patas Ryderis teigia, kad priešlėktuvinė gynyba yra svarbiausias prioritetas, tačiau kalbėdamas apie „Patriot“, lieka atsargus.
„Kalbant apie bet kokio tipo „Patriot“ sistemas iš JAV, šiuo metu neplanuojame teikti „Patriot“ Ukrainai“, – teigė P. Ryderis.
Po pirmosios NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo sesijos Bukarešte surengtoje spaudos konferencijoje, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sulaukė klausimo, kodėl JAV nenori suteikti Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų, nors yra suteikusios šias sistemas kitoms NATO nepriklausančioms šalims. J. Stoltenbergas tikslaus atsakymo taip ir nepateikė[5].
Tikslaus atsakymo vengiama dėl Rusijos grasinimų
JAV ir NATO pareigūnų vengimas tiesiai atsakyti, ar suteiks „Patriot“ sistemas Ukrainai, gali būti siejamas su Rusijos reakcija, juolab, kad po NATO vadovo komentarų apie paramą Ukrainai, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas „Telegram“ kanale parašė žinutę:
„Jei, kaip užsiminė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, NATO aprūpins Kijevo fanatikus „Patriot“ kompleksais kartu su NATO personalu, jie iš karto taps teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu.“
O tiesioginių grasinimų ir kaltinimų nevengia ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis kaltina Vakarus, kad šie atsisako galimybės paversti Europos saugumo priežiūros instituciją ESBO „natūraliu tiltu su Rusija“[6].
Šiuos komentarus S. Lavrovas išsakė pradėdamas spaudos konferenciją, per kurią išsakė ir Rusijos pretenzijas Vakarams, sakydamas, kad „beatodairiška NATO plėtra nuvertino pagrindinius ESBO principus“.
Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat pareiškė, kad JAV sukūrė „egzistencinę“ grėsmę Rusijai dėl Ukrainos. S. Lavrovas taip pat apkaltino NATO bandymu įtraukti Indiją į Aljansą, kurį jis pavadino „antirusišku“ ir „antikinišku“, tuo metu, kai, pasak jo, Vakarai bando sumažinti Rusijos įtaką pasauliui.
S. Lavrovas sakė, kad Vakarai turėjo realią galimybę išvengti konflikto Ukrainoje, tačiau nusprendė nepaisyti Rusijos pasiūlymų sustabdyti NATO plėtrą.
JAV planuoja apmokyti Ukrainos karius
JAV prezidento Joe Bideno administracija, nesutardama dėl „Patriot“ išsiuntimo į Ukrainą, svarsto galimybę ir kitaip padėti Ukrainai. Ji ketina smarkiai išplėsti JAV kariuomenės mokymus Ukrainos pajėgoms.
Nuo konflikto pradžios JAV apmokė tik kelis tūkstančius Ukrainos karių, daugiausia nedidelėmis grupėmis. Pagal naująją programą JAV pradėtų mokyti daug didesnes ukrainiečių karių grupes sudėtingesnės mūšio lauko taktikos[7].
Jei tokiam sumanymui bus pritarta, naujasis mokymo režimas bus vykdomas JAV kariuomenės bazėje Grafenvoore, Vokietijoje, kur JAV rengia savo jungtinės ginkluotės mokymus. Šioje bazėje taip pat yra įsikūrusi Jungtinė daugianacionalinė mokymo grupė Ukrainoje.
JAV nėra vienintelės, siekiančios vykdyti plataus masto Ukrainos pajėgų mokymus. Liepos mėnesį Jungtinė Karalystė pradėjo didelę programą, pagal kurią per kelis mėnesius buvo apmokyti 10 000 Ukrainos karių.
Įrangai įsigyti skirs 53 mln. dolerių paramą
Negana to, JAV antradienį paskelbė skiriančios 53 mln. dolerių paramą Ukrainos elektros tinklų įrangai įsigyti, kad padėtų Kijevui kovoti su Rusijos atakomis prieš energetikos infrastruktūrą[8].
„Ši įranga bus pristatyta Ukrainai skubos tvarka, kad padėtų ukrainiečiams ištverti žiemą“, – sakoma Valstybės departamento pareiškime, kuriame priduriama, kad paketą, be kitos įrangos, sudarys skirstomieji transformatoriai, automatiniai jungikliai, viršįtampių ribotuvai.
